Šiųmetis šildymo sezonas bus kitoks ne tik dėl nustatytos jo pradžios ir pabaigos – kasmet jis truks nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios, bet ir dėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei kurortuose įsigaliojusio draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą.
Kartu išlieka kita, mažiau matoma problema – panaudota automobilių alyva, kuri daliai autoservisų, įmonių ir gyventojų tampa kuru, o aplinkiniams – taršos šaltiniu.
Gamintojai ir importuotojai į Lietuvą kasmet įveža 20–22 tūkst. tonų alyvos, tačiau jau daugelį metų realiai surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis šių atliekų. Atėjus šildymo sezonui, alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams dar labiau sumažėja. Kur dingsta likusi alyva ir kas suvaldys jos deginimą?
Panaudota alyva tampa kuru
Nuo šių metų gegužės 1 d. akmens anglies, lignito ir durpių nebegalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse – Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
Artėjant dar vienam šildymo sezonui kyla kitas klausimas – kas suvaldys panaudotos automobilių alyvos deginimą autoservisuose ir įmonėse, garažų masyvuose bei jos naudojimą gyvenamosioms patalpoms šildyti, ypač mažesniuose miesteliuose ir sodų bendrijose?
„Daugiausia panaudotos alyvos susidaro autoservisuose, todėl labai svarbu, kad jie tinkamai deklaruotų veiklą, atliekas perduotų teisėtiems tvarkytojams ir nenaudotų jų patalpoms šildyti. Savo ruožtu gyventojai turėtų rinktis atsakingai dirbančius servisus. Jeigu vairuotojai automobilio tepalą keičia patys, jie taip pat turi pasirūpinti tinkamu alyvos atliekų sutvarkymu – jų nekaupti, neišmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ar aplinką, o perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Panaudotą alyvą svarbu perduoti nesumaišytą su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, aušinimo ar stabdžių skysčiais, nes alyva su priemaišomis nėra tinkama perdirbti“, – atkreipė dėmesį Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Neperdirbta alyva – prarasta žaliava
Netinkamai tvarkoma alyva kelia pavojų aplinkai, tačiau tinkamai surinkta ji gali tapti vertinga žaliava. Iš panaudotos alyvos išgaunama bazinė alyva, naudojama naujiems tepimo ir hidraulinės alyvos produktams gaminti.
Skaičiuojama, kad norint išgauti vieną litrą grynos bazinės alyvos, prireiktų net 70 litrų naftos, o panaudotos alyvos tam pakaktų vos 1,6 litro. Taigi tinkamas alyvos atliekų surinkimas ir perdirbimas leidžia ne tik mažinti taršą, bet ir taupyti pirminius gamtos išteklius.
Į aplinką patekęs vos vienas litras alyvos gali užteršti iki milijono litrų vandens ir didžiulį plotą žemės. Tam nepritaikytuose įrenginiuose deginant alyvos atliekas išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir sunkieji metalai, galintys pakenkti žmogui ir aplinkai.
„Surinktos alyvos atliekos yra perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, reikalinga tepimo ir hidraulinei alyvai gaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos galima gauti apie 90 proc. žaliavos, kuri gali būti pakartotinai panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų, todėl ypač nedžiugina Lietuvos alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodikliai – daugelį metų oficialiai sutvarkoma mažiau nei trečdalis šių atliekų“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Kas pasirūpins automobilių atliekomis?
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, papildoma paskata mažinti alyvos atliekų keliamą taršą galėtų būti šiemet įsigaliojęs realus transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, skirtas užtikrinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų sutvarkymą ir sąžiningą konkurenciją.
Visi naujų ir naudotų transporto priemonių pardavėjai (įmonės ir fiziniai asmenys, į Lietuvą įvežantys ir parduodantys automobilius), ne kiekvienas atskirai, o dalyvaudami bendroje ENTP atliekų tvarkymo sistemoje, tapo atsakingi už visų ENTP atliekų tvarkymą, tarp jų – ir panaudotos alyvos, surinkimo bei sutvarkymo sistemos sukūrimą, veikimą, finansavimą ir visuomenės švietimą.
„Ši sistema gali padėti sumažinti riziką, kad pavojingos atliekos pateks į aplinką ar sąvartynus, tačiau realių pokyčių galima tikėtis tik tuomet, jei joje dalyvaus visi gamintojai ir importuotojai. Tik tokiu atveju atliekų tvarkymas vyks nuosekliai ir efektyviai, o jo išlaidos bus paskirstytos proporcingai visiems rinkos dalyviams“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Automobilių atliekos – kur slypi jų vertė?
Alyva nėra vienintelė automobilių atliekų rūšis, kurią galima panaudoti pakartotinai. Vien 2024 metais į Lietuvos rinką buvo įvežta daugiau nei 1 tūkst. tonų automobilių tepalų, kuro ir oro filtrų. Tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, o oro filtruose – plastiko bei filtruojančių medžiagų. Perdirbus vieną toną filtrų, galima atgauti apie 500 kg metalo – tiek, kiek reikėtų 5 tūkst. konservų dėžučių pagaminti.
2024 metais į Lietuvos rinką patiekta 719 tonų amortizatorių. Iš vienos tonos amortizatorių galima atgauti apie 900 kg plieno, kuris galėtų pakeisti 1,2 tonos geležies rūdos.
Lietuvoje taip pat perdirbamos švino ir ličio baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. Iš elektromobilių pašalintos ličio baterijos dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudojamos kaip energijos kaupimo įrenginiai namuose ar pramonėje.
Daugiau informacijos apie tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, legaliai veikiančius autoservisus, nebevažiuojančio automobilio pridavimą ir kitus sprendimus galima rasti svetainėje www.autotvarkymas.lt.
