Vos atšalus orams, naudota automobilių alyva tarsi išgaruoja – jau tapo įprasta, jog oficialius atliekų tvarkytojus pasiekia vis mažesnis jos kiekis. Nors galėtų būti sėkmingai perdirbama ir panaudojama bazinei alyvai, stogų dangoms, skystajam kurui gaminti, didžioji dalis transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse susidariusių alyvos atliekų neteisėtai sudeginamos, išpilamos, naudojamos darbo įrankiams sutepti ar patalpoms šildyti.
Perdirbant alyvą, taupomi ištekliai
Lietuvoje per metus į Lietuvos rinką patiekiama daugiau kaip 20 tūkst. tonų alyvos, o surenkama ir sutvarkoma maždaug ketvirtadalis šių atliekų.
„Deginant panaudotą alyvą, aplinka teršiama sunkiaisiais metalais, patekęs į gruntą vos litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Tokia kaina mokama už aplaidumą, juolab alyvos atliekas galima perdirbti daugybę kartų“, – atkreipė dėmesį Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Alyvos vertė rinkoje yra neigiama. Daugiausia šių atliekų susidaro autoservisuose, tačiau jeigu jų šeimininkai veiklos nedeklaruoja, slepia veiklos apimtis ir nėra linkę laikytis teisės aktų, tai ir alyvos atliekas, tikėtina, neteisėtai perduoda arba tiesiog panaudoja patalpoms šildyti ir taip prisideda prie aplinkos taršos bei užkerta kelią išteklių taupymui.
Aplinkosaugininkai nuolat primena, kaip svarbu panaudotos automobilių alyvos ir kitas automobilių atliekas (padangas akumuliatorius, filtrus, amortizatorius, stiklus, gumas, buferius, metalus ir pan.) perduoti oficialiems atliekų tvarkytojams. Iš vieno litro panaudotos alyvos atgaunama apie 90 procentų žaliavos, kuri gali panaudota pakartotinai.
Skaičiuojama, jog, norint išgauti 1 litrą grynos bazinės alyvos, prireiktų net 70 litrų naftos ir tik 1,6 litro panaudotos alyvos. Perdirbant panaudotą alyvą, 72 proc. iš jos atgaunama bazinės alyvos, skirtos naujiems produktams gaminti, 12 proc. sudaro atskiriamas bitumas, 11 proc. – gazolis ir 5 proc. – vanduo.
Skatina naudoti daugiau žaliavų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Ernestas Ivanauskas paaiškino, jog perdirbtą bitumą, galima naudoti, pavyzdžiui, gaminant stogo dangą – tokiu būdu alyva, užuot ją išpylus ar sudeginus, ir taip teršiant aplinką, panaudojama naujam gaminiui.
„Europos standartai ar nacionaliniai teisės aktai, ypač šiuo metu, kai pabrėžiamas gamtos tausojimas, produktų pakartotinis perdirbimas, atliekų mažinimas – apskritai, visos statybinės produkcijos tvarumas, ne tik leidžia, bet ir skatina naudoti perdirbtas žaliavas, pavyzdžiui, bitumą tiek asfaltbetonio, tiek bituminių stogo dangų gamyboje, tačiau ypač stogo dangų atveju gamintojo atsakomybė grindžiama jo gaminamų statybos produktų galutinių savybių atitiktimi deklaruojamoms savybėms eksploatacinių savybių deklaracijose. Praktikoje tai lemia didesnę kokybės variaciją ir defektų riziką, ypač kai naudojamos didesnės perdirbto bitumo dalys, todėl tai labai svarbus klausimas. Iki šiol Europos Parlamento direktyvoje 305/2011 statybos produktams nebuvo prievolės deklaruoti į išorės aplinką išskiriamų medžiagų, daugiausia susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu į atmosferą. Tačiau jau nuo 2026-ųjų sausio, įsigaliojant naujajam reglamentui 2024/3110, tokia prievolė atsiranda. Tiesa, ji statybos produktams bus taikoma palaipsniui, tam tikrais etapais modifikuojant ir keičiant jau esamus EN standartus“, – paaiškino doc. dr. E. Ivanauskas.
Atsižvelgiant į tai kiekvienas gamintojas bus įpareigotas mažinti į aplinką išskiriamo anglies dvideginio kiekį tam tikros žaliavos ar produkto gamybos metu, todėl neišvengiamai bus stengiamasi keisti ir tobulinti jau esamas produktų sudėtis, tarp jų – ir panaudoti kuo daugiau antrinių žaliavų.
Perdirba ir kitas atliekas
Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama ne tik panaudota alyva, bet ir degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai. Šios atliekos, taip pat ir senos padangos, turi būti tvarkomos pagal griežtas taisykles.
Vien tik 2024 metais į Lietuvos rinką buvo įvežta daugiau nei 1 tūkst. tonų automobilių tepalų, kuro ir oro filtrų. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose – plastiko ir filtruojančios medžiagos. Perdirbus 1 toną filtrų, galima atgauti 500 kg metalo – tiek, kiek reikalinga 5 tūkst. konservų dėžučių pagaminti.
2024 metais į Lietuvos rinką patiekta 719 tonų amortizatorių. Iš 1 tonos amortizatorių būtų galima atgauti 900 kg plieno, kuris galėtų atstoti 1,2 tonos geležies rūdos.
Lietuvoje perdirbamos švino ir elektromobilių baterijos. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. Iš elektromobilių pašalintos ličio baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudotos kaip energijos saugyklos namams ar pramonei.
Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
