Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai. www.atliekos.lt dalinasi 10 radioaktyviausių pasaulio vietų, kurias atsitiktine tvarka išskiria www.worldatlas.com.
- Fukušima (Japonija)
2011 metais Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantėje įvyko 9–9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir sunaikinęs Fukushima Daiichi atominę elektrinę. Nors atominė elektrinė žemės drebėjimo atveju turėjo automatiškai išsijungti, tačiau to neįvyko ir radioaktyviosios medžiagos nutekėjo iš trijų aktyvių reaktorių. Be to, dėl išsiliejimo prie baseino, naudojamo užterštoms nuotekoms kaupti, buvo užteršta Fukušimos pakrantė Ramiajame vandenyne. Branduolinė jėgainė buvo visiškai uždaryta, tačiau į aplinką vis tiek patenka didžiulis kiekis radioaktyviųjų atliekų. Manoma, kad visiškai uždaryti elektrinę prireiks keturių dešimtmečių.
- Semipalatinsko poligonas (Kazachstanas)
Kazachijos stepę Sovietų Sąjunga panaudojo kaip branduolinių ginklų bandymo vietą šaltojo karo metu. Manoma, kad Semipalatinsko branduoliniame poligone buvo išbandyta iki 400 branduolinių ginklų. Ši teritorija buvo laikoma negyvenama, nors joje gyveno daugiau nei 0,5 mln. žmonių. Manoma, kad daugiau nei 200 tūkst. žmonių vis dar kenčia nuo neigiamo radioaktyvumo poveikio. Teritorija šiuo metu yra apleista, neleidžiama jos lankyti.
- Černobylis (Ukraina)
1986 metų balandžio mėn. Černobylio atominė elektrinė pateko į didžiulį gaisrą po gedimo atliekant saugos patikrinimą. Sąmoningas saugos sistemų išjungimas, reaktoriaus konstrukcijos trūkumai ir netinkamai sukonstruotos reaktoriaus šerdys lėmė perkaitimą, sukeliantį nekontroliuojamą garą ir atvirą grafito gaisrą, kuris į atmosferą išmetė radioaktyvius dūmus. Katastrofa paveikė 6 mln. žmonių, žalai suvaldyti buvo skirta 18 mlrd. JAV dolerių.
- Hanfordas (JAV)
1943 metais JAV įsitraukė į naikinamo ginklo, kuris galėtų pakankamai sustabdyti Adolfą Hitlerį užvaldant Europą, sukūrimo lenktynes. Mokslininkai skubėjo sukurti branduolinį ginklą, o pats projektas buvo pavadintas Manheteno projektu. Hanfordas buvo pasirinktas gamyklos, kuri aprūpintų praturtintu plutoniu ir gamintų branduolines bombas, vieta. Hanfordas gamino didžiulį kiekį radioaktyviųjų elementų, reikalingų 60 tūkst. bombų gamybai, ir dėl to susidarė didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Nors JAV vyriausybė bandė apriboti atliekų poveikį aplinkai, ši teritorija vis dar yra radioaktyvi ir susijusi su daugybe vėžio susirgimų aplinkiniuose miestuose.
- Sibiro chemijos kombinatas (Rusija)
Sibiro chemijos kombinatas buvo naudojamas urano ir plutonio sodrinimui, prieš jį paverčiant toksiškų cheminių ir radioaktyviųjų atliekų saugykla. Šiandien milijonai litrų radioaktyviųjų skysčių yra nedengtuose baseinuose, o nesandariose talpyklose kaupiama maždaug 113 tūkst. tonų kietų radioaktyviųjų atliekų.
- Mailuu-Suu (Kirgizija)
Skirtingai nuo Kazachstano poligono, kuris buvo naudojamas kaip branduolinių ginklų bandymo vieta, Mailuu-Suu buvo gausu urano, paskatinusio Sovietų Sąjungą šioje vietoje užsiimti urano kasyba. Ši Kirgizijos teritorija yra viena iš labiausiai užterštų teritorijų pasaulyje dėl iškastose urano vietose laidojamų nuodingų atliekų. Šiame regione vykstantys drebėjimai „pažadina“ palaidotas atliekas.
- Somalio pakrantė (Afrika)
Somalio pakrantė Afrikoje gali atrodyti keista vieta radioaktyviųjų elementų paieškai. Somalyje ar kaimyninėse šalyse nėra atominių elektrinių ar ginklų. Tačiau devintajame dešimtmetyje vyriausybės negebėjimas stebėti veiklos savo pakrantėje bei Šveicarijos ir Italijos kompanijų poreikis čia šalinti branduolines atliekas privedė prie masinio pavojingų medžiagų šalinimo Somalio pakrantėje. Manoma, kad Italijos įmonė nuskandino Somalio pakrantėje trisdešimt laivų, pakrautų branduolinėmis atliekomis.
- Goias (Brazilija)
1987 metais įvyko apiplėšimas apleistoje ligoninėje. Du vyrai, ieškantys metalo laužo, įsilaužė į ligoninę ir joje aptiko vėžio terapijos prietaisą. Jų dėmesį patraukė blizganti mėlyna medžiaga, kurią jie nešė kartu su mašina. Nežinodami, kad tvarko radioaktyvųjį elementą, įsibrovėliai paskambino šeimos nariams, draugams ir kaimynams, kad ir jie pamatytų švytintį objektą. Dėl radioaktyvumo keturi žmonės mirė, o daugiau kaip 250 žmonių buvo paguldyti į ligoninę. Nors Vyriausybė ėmėsi radioaktyviosios medžiagos šalinimo, tačiau ji pasklido radioaktyviosiomis dalelėmis dideliame plote.
- Sellafieldas (Jungtinė Karalystė)
Sellafieldas primena Hanfordą. Šiame Jungtinės Karalystės rajone branduolinė sodrinimo įmonė buvo pastatyta plutonio praturtinimui. Kasdien piko metu gamykla išleido į jūrą 8 mln. litrų radioaktyviųjų nuotekų. 1957 metais gamyklą nusiaubė didžiulis gaisras, į atmosferą išmetęs radioaktyvius dūmus. Šis incidentas tapo skaudžiausia branduolinė avarija per visą Jungtinės Karalystės istoriją. Dėl nuotekų išmetimo į jūrą mirė daugybė jūros žinduolių, o dėl įkvėpto užteršto oro tūkstančiai žmonių turėjo kvėpavimo problemų.
- Majakas (Rusija)
Šaltojo karo metu Majako regione Rusija pastatė nemažai atominių elektrinių. 1957 metų rugsėjo 29 dieną regione įvyko didžiulė branduolinė katastrofa, priskirta 6 lygiui (palyginimui – Černobylis priskiriamas 7 lygiui). Iki šiol nežinoma, kiek dėl šio įvykio žuvo žmonių. Nors buvo bandoma išvalyti radiaciją, aplink katastrofos esanti teritorija vis dar yra labai užteršta.
