Vis garsiau diskutuojant temomis apie globalias taršos ir ekologijos problemas, pasaulio lyderiai kooperuojasi ir kuria planus, kaip keisti katastrofa galinčia virsti padėtį. Viena iš paskutinių iniciatyvų – deklaracija sumažinti švaistymo ir atliekų kiekį 2030 m. DELFI domisi, ar Lietuva kovoje su šiukšlėmis liks tik tyli stebėtoja ar atsiraitys rankoves ir prisijungs prie šioje srityje pirmaujančių pasaulio šalių.
Augančios gyventojų pajamos, tolimesnė urbanizacija kuria ne tik pozityvesnes nuotaikas, bet ir primena apie tai, kad su ekonomikos augimu daugėja šiukšlių ir švaistymo. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad 2016 m. pasaulio miestai buvo atsakingi už 2,01 mlrd. tonų šiukšlių arba 0,74 kg kasdien vienam žmogui. Pagal dabartines tendencijas taip pat pateikiamos prognozės, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs 70 proc.
<…>
Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis įsitikinęs, kad kalbant apie išmetamų šiukšlių kiekį labai svarbus žmonių sąmoningumas ir galimybė rūšiuoti atliekas. Pašnekovas pastebi, kad žmonių, ypač jaunimo, sąmoningumas didėja, tačiau, jo nuomone, atliekų rūšiavimo infrastruktūra dar nėra tobula.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/23-pasaulio-miestai-issikele-ambicingus-planus-ar-paseksime-ju-pavyzdziu.d?id=79206031
