2017 metams baigiantis Kinija sustabdė 24 skirtingų tipų kietųjų atliekų importą iš Europos Sąjungos (ES) šalių, taigi ne išimtis ir Lietuva. Ypač jautri situacija gali susidaryti plastikų žaliavų rinkoje, nes iš ES į Kiniją būdavo išvežama 80 proc. plastikų atliekų.
Kinija nėra pagrindinė Lietuvoje perdirbtų atliekų eksporto rinka, tačiau 2016 metais plastikų atliekų eksportas į ją ir Honkongą siekė beveik 1 mln. eurų, o tai apie 12,7 proc. viso Lietuvos plastikų atliekų eksporto, arba 3,6 tūkst. tonų iš viso eksportuojamų 61 tūkst. tonų perdirbtų atliekų. Kinijos sprendimas gali turėti didelę neigiamą įtaką visam atliekų, turinčių plastikų, tvarkymo sektoriui Lietuvoje. Neabejojama, kad Kinijos importo iš ES šalių tam tikrų žaliavų, pagamintų iš perdirbtų atliekų, ribojimas turės įtakos tarptautinei prekybai perdirbtomis atliekomis – keisis šio sektoriaus įmonių konkurencingumas ir perdirbamų atliekų supirkimo kainos.
<…..>
Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus Alfredo Skinulio komentaras:
Dauguma plastikų atliekų dėl jų sudėties ir kokybės yra tinkamos perdirbti, bet dalis jų – ne. Plastiko yra daug rūšių ir jo atliekų šaltiniai yra įvairūs: buitis (pakuotės ir antrinės žaliavos, elektronikos įranga), pramonės, statybų ir paslaugų sektorius, transporto priemonės. Todėl atliekų tvarkymo įmonės plastikų atliekas pirmiausia rūšiuoja. Perdirbti tinkamos atliekos yra perdirbamos ir panaudojamos kitų gaminių gamyboje, o tam netinkamos – energijai gauti. Visos plastikų žaliavos, įskaitant ir pavojingas, kurių negalima perdirbti ir deginant išgauti energiją, šalinamos.
Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, siekia, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartynus ir būtų perdirbamos.
Daugiau skaitykite: www.lzinios.lt
