Pavasaris – elektrinių paspirtukų metas. Ką reikėtų žinoti apie atsakingą naudojimąsi jais?

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sparčiai populiarėja ličio jonų baterijomis varomi elektriniai dviračiai ir paspirtukai. Naudojimasis jais mažina išmetamų teršalų kiekį ir išlaidas, kurias tektų skirti automobilio degalams ir priežiūrai. Kaip elgtis baterijos gedimo atveju – remontuoti bateriją ar keisti nauja ir kaip pasirūpinti naudojimui netinkamu akumuliatoriumi?

Elektriniai dviračiai ar paspirtukai, palyginti su automobiliais, kainuoja mažiau, be to, sutaupo pinigų, kuriuos tektų skirti degalams, ypač didėjant naftos ir dujų kainoms. Neturintys dviračio ar paspirtuko, gali pasinaudoti dalijimosi paslauga netgi kelionei į darbą arba išbandyti šias transporto priemones prieš įsigyjant.

„Taigi, turime itin didelį nepanaudotą potencialą sumažinti išmetamų teršalų kiekį, spūstis ar nelaimingų eismo įvykių skaičių. Jei kai kurie namų ūkiai, turintys du automobilius, vieną iš jų pakeistų elektroniniu dviračiu ar paspirtuku, kasmet sutaupytų pinigų už degalus, draudimą, techninę priežiūrą ir automobilių parkavimą“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Jai antrina ir viena pirmųjų Vilniuje elektrinių paspirtukų remonto paslaugas teikiančios įmonės „Pozitronas“ direktorius Andrius Kučinskas: „Per ilgametę darbo patirtį pastebėjome, kad žmonėms vis labiau ir labiau rūpi tausoti gamtą bei rūpintis aplinka. Dažnas klientas linkęs keisti automobilį į elektrinį paspirtuką ir naudoti jį kaip greito susisiekimo transporto priemonę Vilniaus mieste.“

Kodėl tokia svarbi baterija?

Elektrinių dviračių ar paspirtukų, kaip ir buityje naudojamų elektronikos prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, eksploatacijos laikas gali sutrumpėti dėl ribotos galimybės pakeisti arba suremontuoti ličio jonų baterijas.

Kai kurie dviračių gamintojai atkreipia dėmesį, kad baterijų remontas nėra itin saugus ir teikia ribotą naudą aplinkai bei ragina žmones vietoj to pirkti naujus originalius akumuliatorius. Baterijų remonto įmonės atsikerta, kad nesant galimybės naudotis remonto paslaugomis, kai kuriems dviratininkams gali nelikti kitos alternatyvos, kaip tik pakeisti visą dviratį.

„Tačiau kartais baterijos gedimas gali būti nedidelis ir dėl jo nebūtina keisti visos baterijos. Tokiais atvejais ličio jonų baterijos remontas galėtų padėti sutaupyti išteklių ir vartotojų išlaidų, mažiau susidarytų atliekų. Nesant remonto galimybių, didėja elektronikos atliekų srautas, prarandamos retos medžiagos, vartotojai gali patirti nereikalingų išlaidų, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Nors šiuo metu Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skiria elektromobilių baterijoms (norima, kad jos būtų surenkamos visos), diskutuojama ir apie tai, kad elektrinių dviračių ir motorolerių baterijoms turėtų būti taikomi minimalūs remonto ir keitimo reikalavimai, t. y., baterijos būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima lengvai ir saugiai išimti bei pakeisti. Tokių su gaminių tvarumu susijusių reikalavimų atsiranda vis daugiau ir tai yra neišvengiamybė, siekiant taupyti gamtos resursus.“

A. Kučinskas sako, kad didesnių problemų pakeisti ar atnaujinti pačius baterijų blokus ar su jais susijusius komponentus nekyla. Visgi, jis pripažįsta, kad dažniausiai klientai pageidauja mažesnės paslaugų kainos, o pasirinkimas taisant elektrinio dviračio ar elektrinio paspirtuko bateriją yra gana ribotas.

„Tais atvejais, kai užtenka pakeisti baterijos komponentus, tą ir atliekame, nes ir kaina pigesnė. Jeigu visos celės ar jų blokai yra neatstatomai sugedę, klientui siūlome naujos baterijos gamybą“, – sako „Pozitrono“ vadovas.

Sezono metu „Pozitronas“ per mėnesį vidutiniškai sulaukia iki 100 užklausų dėl elektrinių dviračių ir elektrinių paspirtukų baterijų.

Vertingos žaliavos

Elektrinių dviračių ar paspirtukų baterija yra vertingiausias jų komponentas. Pavyzdžiui, dviračio baterija gali kainuoti nuo 300 iki 1 000 eurų ir sudaryti iki 50 proc. dviračio kainos. Priklausomai nuo naudojimo intensyvumo, mažėjant baterijos efektyvumui, dviračio akumuliatorių tektų keisti kas 2-7 metus. Paspirtuko baterijos kaina paprastai siekia ir 60 proc.  visos jo kainos. Tačiau rinkoje susiduriama su tokia praktika, kai baterijų paketai ir valdymo sistemos būna pritaikytos konkretiems gamintojams, o kartais – ir konkretiems dviračių modeliams, todėl gali kilti sunkumų baterijas taisyti ir keisti.

Europos aplinkosaugos biuro duomenimis, 2019-2020 metais Europoje buvo parduota 3 mln. elektrinių dviračių, o tai sudaro apie 20 proc. visų žemyne parduotų dviračių.

„Elektriniai dviračių, paspirtukų, motorolerių, kaip ir elektronikos įrenginių ličio jonų baterijos po naudojimo turi patekti pas pavojingų atliekų tvarkytojus ir jokiu būdu negalima jų šalinti buitiniuose atliekų konteineriuose. Šių baterijų perdirbimo procesas nėra lengvas ir yra kur kas sudėtingesnis nei įprastinių vidaus variklių varomų automobilių akumuliatorių, tačiau atliekų tvarkytojai tinkamai pasirūpina jų perdirbimu“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis, be to, prarandamos vertingos žaliavos. Perdirbimo metu gautos žaliavos naudojamos kitų gaminių gamyboje ir tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai. Gyventojai daugiau informacijos, kur priduoti neveikiančius elektroninės įrangos prietaisus ar senas baterijas, gali rasti www.atliekos.lt.

„Pozitrono“ nuotraukoje – remontuojama baterija