Ar spėsime pasirengti atskirai rinkti ir tvarkyti maisto atliekas?
Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis kasmet didėja. Ar pavyks Lietuvai iki 2023 metų pabaigos sukurti infrastruktūrą atskirai surinkti ir tvarkyti maisto atliekas?
Valstybinės atliekų apskaitos ir mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenimis, Lietuvoje susidarantis maisto atliekų kiekis kiekvienais metais didėja. 2016 metais maisto atliekų kiekis vienam mūsų šalies gyventojui sudarė beveik 35 kilogramų (kg), o 2019-aisiais – jau 41 kg. Visgi, dėl nepakankamos atliekų apskaitos ir kontrolės maisto atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nei rodo šie duomenys.
Maisto atliekos – bet koks nebetinkamas naudoti maistas iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, maisto perdirbimo įmonių. Maisto liekanos, kaip ir sodų bei parkų atliekos, priskiriamos biologiškai skaidžioms atliekoms, o už jų surinkimo sistemos sukūrimą atsakingos šalies savivaldybės.
„Žmogaus veiklos keliami neigiami padariniai klimato kaitai skatina valstybes imtis aktyvių veiksmų. Itin dideli maisto ir virtuvės atliekų kiekiai, patenkantys į komunalinių atliekų srautą, neperdirbami, teršia aplinką ir skatina visuotinį klimato atšilimą. Žiedinė ekonomika ir ekologinis žmonių sąmoningumas tampa įrankiais, kurių pagalba judama link didesnio tvarumo ir taršos mažinimo“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) tikslai ambicingi: valstybės narės turės įgyvendinti maisto švaistymo prevenciją ir siekti iki 2025 metų sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 procentų. Maža to, atsižvelgiant į ES Direktyvos reikalavimus, Lietuva turės užtikrinti, kad dar iki 2023 metų pabaigos šalyje būtų įdiegtos atskiros surinkimo sistemos maisto atliekoms – tą patį numato ir Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų planas. Tai reiškia, kad ne tik individualių namų gyventojams, bet ir visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turės būti sudaryta galimybė atskirai rūšiuoti maisto atliekas.
„Maisto atliekų pirminis rūšiavimas ir atskiras surinkimas Lietuvoje kol kas tėra sukurtas Alytaus regione, o kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus miesto tam rengiasi ir jau stato maisto atliekų surinkimo konteinerius. Visgi, kol nėra sukurtos infrastruktūros, maisto atliekos dažniausiai patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą, daug jų nusėda tiesiog sąvartynuose. Kita vertus, toli gražu ne visos maisto gamybos ir tiekimo veikla besiverčiančios įmonės teisingai surenka ir (ar) tvarko maisto atliekas“, – kalba A. Skinulis.
Vilniaus miesto savivaldybėje konteineriai maisto atliekoms įrengiami kartu su statomomis naujomis požeminėmis ir pusiau požeminėmis konteinerių aikštelėmis. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, šiuo metu sostinėje jau įrengta apie 800 konteinerių maisto atliekoms, tiesa, gyventojai šiais konteineriais dar negali naudotis.
„Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išvystymo lygis skirtinguose Lietuvos regionuose dėl sukurtos infrastruktūros ir jos pajėgumo šiuo metu gerokai skiriasi. Net ir Aplinkos ministerija pripažįsta, kad ateityje atotrūkį tarp skirtingų regionų dar labiau didins politinės valios ir pasiryžimo trūkumas atskirai surinkti ir tvarkyti maisto ar kitas atliekas. Tačiau atskirai netvarkant maisto atliekų nebus įgyvendinti žiedinės ekonomikos uždaviniai. Kita vertus, svarbu ne tik užtikrinti tinkamą ir patogią gyventojams infrastruktūrą atskirai rūšiuoti maisto atliekas, bet ir aktyviai šviesti visuomenę dėl ko būtina tą daryti, kaip šias atliekas rūšiuoti ir pagaliau kas su jomis po rūšiavimo atsitinka“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas.
Perdirbimo nauda
Bendrovės „Green Genius“ plėtros vadovės Ievos Punytės teigimu, nepaisant to, kad biologiškai skaidžių atliekų irimas turi didelį neigiamą poveikį aplinkai ir spartina klimato kaitą, didžioji dalis maisto atliekų Lietuvoje iki šiol yra tvarkomos netvariai. Nesuvartotas maistas vis dar nugula sąvartynuose, kur puvimo metu išsiskiria anglies dioksidas (CO2) ir dar pavojingesnės metano dujos, ardančios ozono sluoksnį ir spartinančios klimato kaitą.
„Tačiau Lietuva turi tvarių maisto atliekų perdirbimo būdų ir pajėgumų, o vienas iš jų – biodujų gamyba uždarame cikle. Šios gamybos ciklo metu aplinka yra apsaugota nuo kenksmingų dujų, o sutvarkytos (perdirbtos) maisto atliekos virsta elektros bei šilumos energija bei organinėmis trąšomis ir grįžta į vartojimo grandinę“, – sako I. Punytė.
Šiuo metu „Green Genius“ vien Lietuvoje turi 11-ką biodujų jėgainių, kuriose pagal žiedinės ekonomikos principus per metus perdirbama 600 tūkst. tonų šalutinių gyvūninių produktų, maisto pramonės ir agrokultūros atliekų. Įmonė galėtų perdirbti ir didesnius kiekius maisto atliekų, jei tik jos būtų atskiriamos nuo komunalinio srauto.
Praktikoje biologiškai skaidžios gamybos atliekos išrūšiuojamos ir renkamos atskirai, jų nemaišant su kitomis atliekomis. Į maisto atliekų konteinerius galima mesti ne tik maisto atliekas, bet ir panaudotus popierinius rankšluosčius, servetėles, riebaluotą popierių, arbatos ir kavos tirščius ar jų filtrus, kambarinius augalus ir gėles.
„Auganti ekonomika didina ir vartojimą, todėl itin svarbu gyventojams keisti vartojimo įpročius: pirkti ir vartoti maisto tiek, kiek reikia ir vengti atliekų susidarymo. Nereikia užmiršti ir žaliųjų atliekų kompostavimo namuose“, – pažymi Aplinkos apsaugos instituto vadovas.
Gyventojai, kuriems kyla klausimų dėl maisto ir kitų atliekų rūšiavimo, daugiau informacijos gali rasti jiems skirtoje svetainėje www.atliekos.lt.
