Pramonės teritorijų gaivinimo projektai – naujas gyvenimo šansas sunkiųjų metalų ir kitų teršalų nualintoms miestų zonoms, sykiu būdas žmonėms sugrąžinti apleistas, susidėvėjusias ar mirusias erdves. Įdėjus nemažai pastangų jos virsta žaliaisiais plotais, gyvenamaisiais kvartalais, prekybos centrais ar viešbučiais.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis pramonės teritorijų pritaikymą visuomenės ar gyventojų poreikiams vertina tik teigiamai. Viena vertus, dėl to, jog keičiant tokių teritorijų paskirtį jos išvalomos nuo įvairiausių atliekų bei cheminių medžiagų (dažnu atveju sunkiųjų metalų), neretai kenksmingų žmonėms bei juos supančiai aplinkai.
Antra vertus, tokie konversijos projektai sukuria urbanizuotas teritorijas, kuriose pastatomi ne tik modernūs pastatai, bet ir atsiranda bendram naudojimui skirtų viešųjų erdvių bei žaliųjų zonų – želdynų, miškų.
Kadangi pramonės teritorijos dažniausiai yra miestų teritorijose, jų pritaikymas gyventojams suteikia daugiau galimybių naudotis ekologišku transportu (elektromobiliais, elektriniais paspirtukais ar dviračiais) bei tokiu būdu prisidėti prie mažesnės miesto taršos.
Įprastai investuojama ne tik į aplinkai draugiško transporto, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelių diegimą – vis dažniau ant modernių visuomeninių ar būsto pastatų įrengiami alternatyvūs energijos šaltiniai, kad ir saulės baterijos. „Tokie modernūs sprendimai tausoja energetinius resursus ir prisideda prie gamtos išsaugojimo. Akivaizdu, kad kuo daugiau aplink mus bus žalumos, tuo daugiau bus absorbuojama CO2 ir turėsime švaresnę aplinką“, – komentavo aplinkosaugininkas.
Skaitykite daugiau: www.lrytas.lt
