Visų transporto priemonių savininkus registruosianti nauja apskaitos sistema turėtų ištraukti iš automobilių verslo šešėlio ir importuotojus, kurie nefinansuoja naudotų transporto priemonių sutvarkymo. Maža to, atsiras vienodos konkurencinės sąlygos visiems automobilių rinkos dalyviams.
„Aplinkos apsaugos instituto dar beveik prieš 2,5 metų atliktas tyrimas atskleidė itin didelio masto transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymo rinkos šešėlį. Teikėme Vyriausybei eilę siūlymų, kaip šį šešėlį sumažinti. Tai, kad ši Vyriausybė pagaliau imasi realių priemonių yra gera pradžia didesniam automobilių verslo skaidrumui“, – sako VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Siekiant mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti automobilių pirkėjų interesus, nuo 2021 metų gegužės 1-osios Lietuvoje pradės veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Ja bus fiksuojami visų transporto priemonių savininkai, t. y. kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Automobilį parduoti ar registruoti bus galima tik turint šį kodą.
„Nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema neabejotinai įneš daugiau skaidrumo ir sudarys vienodas konkurencines sąlygas visiems transporto priemonių importuotojams, vykdantiems automobilių prekybą, nes dabar nelegalūs importuotojai automobilius parduoda pigiau. Tačiau nauja tvarka tikėtina visiškai neužkardys nelegalios automobilių prekybos ir veikiausiai neįtrauks visų importuotojų, atsakingai vykdančių teisės aktuose jiems numatytas pareigas. Kita vertus, dėl naujos tvarkos administracinė našta importuotojams didėja“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pagal ES Direktyvą ir Lietuvos teisės aktus, automobilių gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti senų automobilių surinkimą ir tvarkymą, visuomenės švietimą ir vykdyti kitas pareigas.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, pagaliau išaugs tikimybė, kad visi transporto priemonių importuotojai pradės pilna apimtimi finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą – dėl to sumažėtų nesutvarkytų atliekų.
Kaip yra dabar?
Iki šiol po sandorio naujasis automobilio savininkas fiksuojamas tik registracijos metu. Dalis transporto priemonę įsigijusių asmenų jos neregistruoja savo vardu „Regitroje“, todėl automobilių perpardavinėtojai lieka nežinomi ir taip nesumoka valstybei mokesčių. Mokesčiai nuslepiami ir dėl to, kad nemažai transporto priemonių perpardavimo sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais. Vidaus reikalų ministerija skelbia kad dėl to valstybė kasmet praranda apie 40 mln. eurų. O Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad vien 2018–2020 metais naudotų automobilių prekybos sektoriuje nustačiusi beveik 5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
Aplinkos apsaugos instituto tyrimas parodė, kad Lietuvos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas vykdantys transporto priemonių gamintojai ir importuotojai 2017 metais vidaus rinkai patiekė apie 69 tūkst. transporto priemonių arba 43 % visų M1 ir N1 klasės automobilių, kai pareigų nevykdantys – apie 91 tūkst. transporto priemonių arba 57 %. Dėl neteisėto transporto priemonių tiekimo vidaus rinkai valstybė per metus galimai nesurenka mokesčių nuo 256 mln. eurų gautinų pajamų už naudotų automobilių pardavimą.
„Neišspręstų problemų dar lieka, pavyzdžiui, nelegalus transporto priemonių ardymas. Po jo į aplinką ar buitinius konteinerius išmestomis neigiamą rinkos vertę turinčiomis automobilių atliekomis tenka pasirūpinti savivaldybėms, o už jų sutvarkymą sumoka visi gyventojai“, – kalba V. Jankoit.
Paprastai aplinka teršiama tokiomis automobilių atliekomis, kaip padangos, alyva, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai ar sėdynės. Šios automobilinės atliekos turi neigiamą vertę rinkoje ir jų turėtojai nelinkę mokėti už jų pridavimą atliekų tvarkytojams.
Pavyzdžiui, vien pernai Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Lietuvos miškuose surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų nenaudojamų padangų, 2019 metais jų miškuose buvo surasta beveik 157 tonos, 2018-aisiais – 99,7 tonos. Tai reiškia, kad neleistinose vietose šalinamų senų padangų skaičius kasmet tik auga.
