Europos Komisija skelbia, kad žiedinės ekonomikos modelis padėtų Europos Sąjungos įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų, o gyventojams apart ekonominės naudos, gyventi sveikiau ir švariau. Vis dėlto daugelis planuodami būsto atnaujinimą retai galvojame apie ekologinį dizainą. Dizainerė Evelina Kudabaitė vardija tris svarbiausius tvaraus dizaino principus ir tai neapsiriboja natūralių medžiagų naudojimu.
Atsakingai rinktis medžiagas
Garsiojo Anglijos politiko Vinstono Čerčilio frazė, kad pirmiausiai mes formuojame pastatus, vėliau jie formuoja mus, greitai tapo postulatu. Todėl E.Kudabaitė ragina kurti aplinką atsakingai.
„Ką tik pati įsigijau butą senos statybos daugiabutyje. Išsikrausčius buvusiam savininkui, bute liko nemažai jam nereikalingų daiktų, o pradėjus remontą, ir statybinių šiukšlių. Tenka pripažinti, kad su atliekomis yra reikalų. Todėl pirmiausiai suplanavau kokį butą norėsiu sukurti. Kokios man priimtinos medžiagos yra rinkoje? Ko reikia būtinai, o kas gali palaukti? Niekur neskubėjau“, – šypsosi pašnekovė (nuotr. kair. asmeninis archyvas).
Dizainerė pripažįsta, kad pažaboti norą pirkti daiktus yra sunku. Tačiau nepasiduoti madoms tikrai verta.
„Prieš kelis metus Europos dizaino projektuose buvo atėjusi medžio mada, vėliau natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė. Dabar visi supranta, kad mediena yra išteklius, kurio resursai riboti, o medvilnė – tekstilės pramonė kasmet išskiria 1.2 milijardų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl renkantis gaminius pravartu rinktis alternatyvias, perdirbtas medžiagas, tokias kaip stiklas. Ne natūralų akmenį, o iš įvairių jo rūšių atliekų, gamybos likučių pagamintas naujas kompozicines medžiagas. Kaip pavyzdžiui, vietoj ąžuolo ar pušies rinktis bambuko gaminius, kadangi bambukas labai greitai auga“, – teigia E. Kudabaitė.
Nenaudojami daiktai – antram gyvenimui
Kaip antrą tvaraus dizaino principą E. Kudabaitė nurodo daiktų prikėlimą naujam gyvenimui.
„Daug ką galima pasiekti tiesiog atnaujinant turimus daiktus. Galima atnaujinti visus baldus, paveikslus, vazas. Mes turime sukurti emocinį ryšį su aplinka ir su daiktais, tarp kurių gyvename. Tada nei mums, nei mūsų vaikams nesinorės išmesti daugelį metų tarnaujančių daiktų. Reikia apsidairyti ir kūrybiškai sugalvoti ką iš jų galima padaryti. Kaip pavyzdžiui, iš senų grindų – medines duris, iš laikraščių – šviestuvą“, – teigia pašnekovė.
Jeigu nesinori patys meistrauti, visada galima prisijungti socialiniuose tinkluose prie tokių grupių kaip „atiduotuvė“. Likusius baldus, kurių negalima panaudoti ar restauruoti bei statybines atliekas draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerį. Statybų ir remonto metu susidarančias atliekas gyventojai privalo priduoti į atliekų surinkimo aikšteles arba tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
Su atliekomis elgtis civilizuotai
Remonto metu lieka nemažai neveikiančios ar pasenusios elektrinės įrangos. Į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) patekusios ir irdamos atliekos gali užteršti ją pavojingais toksiškais metalais, tokiais kaip švinu, kadmiu, chromu, skleisti ozono sluoksnį ardančias dujas (freonus) arba aplinką užteršti gyvsidabriu, tepalais ir plastiku.
„Naujesni įrankių modeliai mažiau kenksmingi aplinkai už daugelį senesnių elektrinių prietaisų. Tačiau nebūtina periodiškai pirkti vis naujus įrankius, nes galima pasinaudoti įrankių nuomos paslaugomis. Jei vis tik nuoma neatrodo patraukli, o senos elektronikos įrangos negalima suremontuoti ir dar kartą panaudoti, tada jai ne vieta garažuose ar sandėliukuose – ji turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Jei elektronikos atliekos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos perdirbamos. Šių atliekų sudėtyje yra juodųjų ir spalvotųjų metalų, plastiko ir kitų medžiagų, kurios perdirbus panaudojamos kitiems gaminiams, įskaitant naujų sodo ir daržo įrankių gamybą.
Šiemet liepos mėnesį Aplinkos ministerija užsakė apklausą, kuria norėjo išsiaiškinti atliekų rūšiavimo Lietuvoje tendencijas. Atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas. Tai geriausias rezultatas nuo 2015 m. (2018 m. – 47 proc., 2017 m. – 42 proc., 2016 m. – 43 proc., 2015 m. – 40 proc.)
Rūšiuojantys atliekas dažniausiai nurodo, jog rūšiuodami jie prisideda prie aplinkos saugojimo – tokį rūšiavimo motyvą nurodė 84 proc.
