Visai neseniai pasibaigė ne vieno sporto mėgėjo ar šiaip smalsuolio dėmesį patraukusios šių metų olimpinės žaidynės. Jau gerokai prieš joms prasidedant Paryžiuje buvo išsikelti tikslai, jog tai turi būti itin tvarus renginys. Į tai buvo atsižvelgta įvairiais aspektais – transporto, pakartotinai naudojamų konstrukcijų, atsinaujinančios energijos, perdirbimo ir t.t. Itin didelis dėmesys buvo skirtas elektronikos atliekoms – sparčiausiai augančiam atliekų srautui visame pasaulyje.
Nustatyti naujus tvarumo standartus, kurių turėtų siekti būsimi pasauliniai sporto renginiai – tai tikslas, kuris buvo iškeltas šių metų olimpinėms žaidynėms. Pasitelkiant žiedinės ekonomikos principus buvo siekiama sumažinti anglies pėdsaką 50 proc. palyginti su Londono 2012 ir Rio 2016 žaidynių vidurkiu.
Pakartotinis naudojimas jau turimų išteklių – tai didele dalimi prie žaidynių tvarumo prisidėjęs principas. Net 95 proc. olimpinių žaidynių varžybų vietų tapo esami arba laikini pastatai, o statomiems naujiems buvo taikomi kuo ekologiškesni metodai. Vienas iš tokių statinių – vandens pramogų centras, kurio statyboms naudotos perdirbtos medžiagos, o veikimui – saulės energija.
Atkreiptas dėmesys į elektronikos atliekas
Olimpinių žaidynių metu naudota ir daug elektronikos, kuri neretai pasibaigus didelio masto renginiams tampa nebereikalinga. Rengėjų skaičiavimais, net 7 proc. viso olimpiados anglies pėdsako sudaro vien naudojama elektronikos įranga. Į tai atsižvelgus buvo nuspręsta, jog 70 proc. jos bus išsinuomota, o likusi dalis, kuri perkama, po renginio bus panaudota pakartotinai.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės teigimu, tai labai atsakingas požiūris, kuris neapsiriboja vien dabartimi. „Šiais laikais elektronikos naudojimas yra neišvengiamas, tačiau svarbu mąstyti kur ji atsidurs vėliau. Šių metų olimpiada tikriausiai geriausias pavyzdys rengėjų, kurie ne tik rūpinosi įspūdingu renginiu, kuris įvyks, bet ir galvojo apie tai, kas bus po jo ir kur atsidurs naudota elektronika“, – sako V. Masalienė.
Pakartotinio panaudojimo svarba
Nors nupirkta elektronika nesudarė nė pusės naudojamos žaidynių metu, tačiau ja rengėjams taip pat buvo svarbu pasirūpinti tam, kad nevirstų aplinkai žalingomis atliekomis. Todėl jau gerokai prieš olimpiados starto dieną buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis su „SCC“ ir jos dukterine įmone „Recycléa“. Taip buvo suplanuota šios elektronikos ateitis. Tūkstančiai kompiuterių, telefonų, ekranų bei spausdintuvų pasibaigus renginiui gavo šansą antram gyvenimui, kuris prasidėjo iškart arba po atnaujinimo.
„Tai atsakingas požiūris, kuris neapsiriboja vien žodžiais, tačiau parodomas veiksmais. Jei elektronika tinkama naudoti, visada verta pasirūpinti jos gyvavimo ciklo pratęsimu. Vienam jau atitarnavęs prietaisas, kitam gali būti labai vertingu ir taip netapti dar viena atlieka“, – paaiškina V. Masalienė. Ji priduria, jog tokie sprendimai, susiję su elektronika, nesudėtingai gali būti pritaikomi ir Lietuvoje, tačiau tam reikalingas pačių rengėjų noras rūpintis ateitimi, o ne sukti lengviausiu keliu.
Svarbi žiedinės ekonomikos dedamoji
„Laikyti nebereikalingus elektronikos prietaisus yra nenaudinga. Jie užima vietą jūsų namuose, tačiau tuo pat metu galėtų būti prikelti naujam gyvenimui ar perdirbti. Tai stabdo žiedinės ekonomikos ratą“, – atskleidžia V. Masalienė. Ji taip pat paaiškina, kad kiekviename elektronikos prietaise yra vertingų medžiagų, kurias galima atgauti perdirbant elektroniką, o vėliau panaudoti naujiems gaminiams. „Į rinką tokiu būdu grįžta auksas, sidabras, platina, varis, geležis, aliuminis, o vien tik iš baterijų atliekų atgaunamas vertingas ir šiais laikais reikalingas litis bei kobaltas“, – vardija ji.
V. Masalienė atkreipia dėmesį, kad nors ir elektronikos perdirbimas, ir medžiagų pakartotinis naudojimas yra svarbūs procesai, deja, tinkamai tai atlikti sugeba ne visi. „Maksimaliai išnaudoti visas nebereikalingais tapusių daiktų galimybes sugeba tik licencijuoti ir tvariai veikiantys atliekų tvarkytojai“, – pabrėžia pašnekovė.
Tinkamas atsikratymas atitarnavusia elektronika
V. Masalienė įspėja, jog jau nebereikalingos technikos negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti pamiškėse ar pakelėse, nes tai gali sukelti pavojų žmonių sveikatai bei užteršti aplinką. Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti žmogui ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos gali užsidegti ar sprogti. Todėl visus smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus patariama atnešti į didesnį prekybos centrą, kuriame galima rasti specialiai tam skirtas talpas. Senas baterijas galima išmesti į tam skirtas dėžutes, kurios stovi net ir mažiausiose parduotuvėse.
Turintys atitarnavusios stambios buitinės technikos ar elektronikos, pavyzdžiui, indaplovę, šaldytuvą ir pan., gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Taip pat visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotraukos – unsplash.com, canva.com.
