Iš kaminų į aplinką jau rūksta automobilių alyva
Atėjus žiemos sezonui pastebimai sumažėja naudotos automobilių alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams. Pagrindinė to priežastis – naudotu tepalu neteisėtai šildomos kai kurių autoservisų ir įmonių patalpos, juo šildyti namus nevengia ir žmonės. Kodėl iš kaminų į aplinką rūkstanti automobilių alyva kenksminga aplinkai ir žmonėms?
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų. Kur dingsta alyvos atliekos, nepatenkančios pas atliekų tvarkytojus, ir tepalas, į Lietuvą įvežamas nelegaliai?
Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. Markevičius ir Ko“ tiekimo produktų inžinierius Darius Šeštakauskas sako, kad žiemos sezonu naudota alyva tampa didele problema, nes didelis jos kiekis nelegaliai sudeginamas.
„Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, – teigia D. Šeštakauskas.
Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. Pasak jos, itin dažnai alyvos atliekos deginamos krosnyse, šildant patalpas.
„Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, – sako K. Štelmokaitienė.
Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 eurų iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 eurų iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 eurų iki 2 tūkst. eurų.
Kodėl deginimas kenkia?
Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. Maža to, jos kelia pavojų žmogaus sveikatai.
„Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį – šildymas, pramonė“, – kalba D. Šeštakauskas.
Aplinką ypač teršia deginama transporto priemonių variklių alyva, nes ji, kaip ir automobilių filtrai, yra ypač užteršta.
„Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Metalų mikrodalelės per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus kraują ir kauptis kepenyse ar inkstuose“, – sako alyvą į Lietuvą importuojančios įmonės specialistas.
Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas. Tačiau alyvos atliekų regeneravimas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus, leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad naudotas automobilių tepalas teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Daugiausia šių atliekų susidaro automobilių techninės apžiūros ir remonto įmonėse“, – teigia GIA vadovė.
Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Dalyvauti projekte užsiregistravo 366 autoservisai, o jame dalyvavęs autoservisas per tris šio etapo mėnesius pridavė vidutiniškai po pusę tonos naudotų tepalų.
Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.
