Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad visiems mobiliesiems įrenginiams būtų naudojamas universalus įkroviklis. Tai reikštų, kad ES vartotojai nebebūtų įpareigoti pirkti naujo įkrovimo ir duomenų sinchronizavimui skirto kabelio su kiekvieno naujo mobilaus prietaiso įsigijimu. Maža to, tai leistų sumažinti elektronikos atliekų srautą.
Europos Parlamentas (EP) pažymi, kad savanoriški susitarimai tarp gamintojų (minimas 2009 metais „Apple“, „Samsung“, „Huawei“ ir „Nokia“ pasirašytas savanoriškas supratimo memorandumas tiekti įkroviklius, suderinamus su „micro-USB“ standartu) žymiai sumažino įkroviklių rūšių skaičių, tačiau jis nesukūrė vieno bendro standarto.
EP taip pat skatina naudoti universalius belaidžius įkroviklius, kuriais būtų galima įkrauti daugybę skirtingų mobiliųjų prietaisų ir taip prisidėtų prie elektronikos atliekų mažinimo.
Šios idėjos – ne naujiena: Europos Komisija universalaus įkroviklio siekia jau dešimtmetį, o naujas taisykles turėtų priimti iki liepos mėn., skelbia naujienų agentūra Reuters.
Tiesa, ne visiems gamintojams tokie užmojai patinka. Gamintojas „Apple“, įrenginiuose naudojantis „Lightning“ įkrovimo jungtis, reaguodamas į ES raginimą naudoti universalų išmaniųjų telefonų įkroviklį, pareiškė, kad pramonė jau dabar pereina prie USB-C jungčių ir toks ES reguliavimas slopins naujoves bei pakenks Europos vartotojams.
Tokie teisės aktai, anot „Apple“, „turėtų tiesioginį neigiamą poveikį, nes būtų sutrikdyta šimtai milijonų aktyvių prietaisų ir priedų, kuriuos naudoja Europos klientai ir dar daugiau jų visame pasaulyje, sukuriant precedento neturintį elektroninių atliekų kiekį ir sukeliant daug nepatogumų vartotojams”.
Šiuo metu naudojamos trys pagrindinės jungtys. „Android“ įrenginiai paprastai naudoja USB-C arba senesnius „micro-USB“, o „Apple“ – „Lightning“.
Atliekų srautas kasmet auga
„ES institucijų užmojai suvaldyti didėjantį elektronikos atliekų srautą neturėtų stebinti. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos patenka tarp vienų iš sparčiausiai augančių atliekų srautų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Deja, ES surenkama ir perdirbama tik trečdalis (35 proc.) visų elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Skaičiuojama, kad 2016 metais vienam ES gyventojui atiteko apie 16,6 kilogramo elektronikos atliekų, o iš viso jų per metus bendrijos narės sukaupė 12,3 mln. tonų. Vien 2009 metais rinkoje buvo daugiau nei 30 skirtingų įkroviklių, nes telefonų gamintojai naudojo savo sukurtas jungtis. Europos Komisijos vertinimu, pasenę mobiliųjų įrenginių kabeliai per metus sukuria daugiau kaip 51 tūkst. tonų atliekų ir tai itin prisideda prie aplinkos taršos.
Taigi, mobiliųjų įrenginių gamintojams perėjus prie universalaus kabelio būtų galima sumažinti atliekų kiekį.
„Tam tikrų saugiklių dėl elektronikos atliekų sutvarkymo visgi yra. Pavyzdžiui, ES valstybėse elektronikos atliekų sutvarkymą reglamentuoja ES direktyva, kurios privalo laikytis visos bendrijos narės. Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis 2020 metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buitinės elektronikos“, – nurodo V. Masalienė.
Kur priduoti atliekas
V.Masalienė pažymi, kad nors Lietuvoje jau daug metų veikia infrastruktūra elektronikos atliekoms surinkti, vis dar dažni atvejai, kai gyventojai nežino, kaip tinkamai atsikratyti senais buityje naudojamais įrenginiais.
„Pastebime, kad dažniausiai žmonės nustemba išgirdę, kad nenaudojamą buitinę elektros ir elektroninę įrangą, ar tai būtų mobilusis telefonas, virdulys ar televizorius, galima palikti ja prekiaujančiame prekybos centre net ir neperkant naujos įrangos“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė.
Ji taip pat nurodo ir kitas galimybes: elektronikos atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojui, nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytoją atliekas išvežti iš namų. Tais atvejais, kai buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos renkamos apvažiuojant gyventojus specialiu transportu, būtina įsitikinki, ar tikrai atliekas renka atliekų tvarkytojai.
„Elektronikos atliekas galima atvežti ir Jūsų įstaigoje, mokykloje ar bendruomenėje vykstančių mūsų akcijų ar aplinkosauginių projektų metu. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam“, „Mes rūšiuojam. Vasara“ ir „Mes rūšiuojam įmonėje“. Elektronikos atliekos renkamos ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse, jose taip pat skleidžiama informacija apie elektronikos atliekų daromą žalą gamtai ir pakartotinio atliekų panaudojimo naudą“, – kalba V. Masalienė.
Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriama: kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ar kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai ir pan. Daugiau informacijos, kaip rūšiuoti elektronikos atliekas ir kur jas priduoti, gyventojai gali rasti www.atliekos.lt.
Elektronikos atliekų negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius. Nerūšiuojamos ir į aplinką patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ją pavojingais toksiškais metalais. Daugelis elektroninės įrangos atliekų gali būti perdirbtos ir panaudotos kitų gaminių gamyboje. Tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.
