Besikeičiantys žmonių įpročiai, naujos technologijos ir grėsmę sveikatai keliantis koronavirusas ne tik perskirsto atliekų srautus, bet ir sukelia sunkumų gyventojams rūšiuoti atliekas. Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mažesnio atliekų susidarymo?
Visame pasaulyje siautėjanti COVID-19 pandemija nemažai žmonių „įkalino“ dirbti iš namų, ne išimtis – ir Lietuvos gyventojai. Kadangi nemažai žmonių karantino laikotarpiu dirbo nuotoliniu būdu, natūraliai persiskirstė ir atliekų srautai, t. y., surenkamas atliekų kiekis persikėlė iš įstaigų į daugiabučių konteinerių aikšteles ar prie individualių namų stovinčias talpas atliekoms rūšiuoti. Iš juridinių asmenų surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis ypač sumažėjo jau kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas.
„Dėl pandemijos įmonės aptarnaujamose zonose Vilniuje mišrių komunalinių atliekų kiekis praktiškai nekito, tačiau išrūšiuotų pakuočių surinkimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo apie 11 proc., stiklo – apie 1 procentą. Tokia pati tendencija buvo stebima ir ankstesniais metais“, – sako atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
Pažymima, kad gyventojų sąmoningumas auga ir vis daugiau atliekų yra išrūšiuojama ir gali būti perdirbama. Pavyzdžiui, pakuočių atliekų kasmet surenkama vis daugiau: pernai jų buvo surinkta 67 proc. daugiau nei 2018 metais, o per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku 2019-ųjų laikotarpiu, – 23 proc. daugiau. Surenkamo stiklo kiekis lyginamuoju laikotarpiu išaugo atitinkamai 30 proc. ir 17 procentų.
Tačiau pandemijos laikotarpiu dėl privalomo apsaugos priemonių dėvėjimo Lietuvoje žymiai padidėjo surenkamas medicininių kaukių, pirštinių ir kitų apsaugos priemonių kiekis. Be komunaliniame atliekų sraute atsidūrusių naudotų apsaugos priemonių šios atliekos taip pat buvo renkamos iš specialių privalomo izoliavimo patalpų, COVID-19 infekuotų asmenų gyvenamųjų vietų ir kitų įstaigų.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje atnaujinus reikalavimus tam tikrose vietose dėvėti kaukes medicininių apsaugos priemonių atliekų srautas, kurį reikės tinkamai sutvarkyti, vėl turėtų padidėti. Todėl itin svarbu po naudojimo tinkamai šias atliekas rūšiuoti.
Naudotos medicininės kaukės ir pirštinės turėtų būti dedamos į plastikinį maišelį ir išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Didžioji dalis mišrių buitinių atliekų yra sudeginamos termofikacinėse jėgainėse, jose taip pat sunaikinamos ir panaudotos medicininės kaukės, pirštinės ir kitos pavojingos medicininės atliekos.
Kaip mažinti atliekų srautą
Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio teigimu, sveikatos apsaugos priemonių naudojimo pandemijos metu nesumažės, nes jos susijusios su žmonių saugumu, tačiau tinkamai pasirūpinti šiomis ir kitomis atliekomis būtina.
„Žiedinė ekonomika, skatinanti mažiau vartoti, panaudoti gaminį dar kartą, jį perdirbti ir tik kraštutiniu atveju atliekas palaidoti sąvartynuose, pamažu skverbiasi į kiekvieno iš mūsų gyvenimą ir keičia vartojimo įpročius. Tačiau pandemija, tikėkimės laikinai, dėl išaugusių vienkartinių indų, plastiko gaminių, pakuočių maistui ir gaminiams atliekų srautų gali nubraukti pasiekimus – apie tai kalba ir kitos šalys“, – sako A. Skinulis.
Pasaulyje siautėjanti pandemija paskatino ir elektroninės įrangos, maisto, drabužių ir kitų gaminių pirkimą internetu. Tačiau internetinė prekyba turi ir neigiamą pusę dėl augančio pakuočių atliekų kiekio, kurį būtina tinkamai rūšiuoti ir sutvarkyti (perdirbti).
Kaip pažymi atliekų tvarkytojai, nors atliekų tvarkymo infrastruktūra Lietuvoje gerėja, o gyventojų sąmoningumas auga, iššūkių, kaip tinkamai rūšiuoti ir perdirbti atliekas, netrūksta.
Pavyzdžiui, sparčiai besikeičiančios pakuočių gamybos technologijos ne visuomet prisideda prie gamtos tausojimo. Skaičiuojama, kad net iki 70 proc. plastiko sunkiai perdirbama ir (arba) reikalauja itin išvystytų technologijų. Maža to, rinkoje yra ir atsiranda vis daugiau skirtingos sudėties pakuočių ir gyventojams jų rūšiavimo procesas tampa vis sudėtingesnis: tampa sunku „iš akies“ atskirti lengvai ir sunkiai perdirbamas pakuotes.
„Svarbu suvokti, kad didžiausią įtaką pakuočių gamintojams daro patys vartotojai ir nuo jų pasirinkimo priklauso, kokių pakuočių bus išleidžiama į rinką daugiau. Kuo daugiau produktų, pagamintų iš antrinių žaliavų naudosime, tuo greičiau didės ir tokių produktų pasiūla“, – teigia S. Budrevičius.
Gyventojai daugiau informacijos apie atliekas, jų rūšiavimą ir pridavimo galimybes gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
