Artėjant pavasariui vairuotojai pradeda planuoti automobilių paruošimo šiltajam sezonui darbus. Vienas iš jų – alyvos keitimas. Aplinkosaugininkai primena, kad keisti tepalus reikia atsakingai, nes alyvos atliekos – vienas didžiausių taršos šaltinių. Be to, šylant orams ir pradėjus tirpti sniegui bei ledui, padidėja naudotos alyvos ir kitų naftos produktų patekimo į gruntinį ir paviršinį vandenį rizika, ypač jei šios atliekos nėra tvarkomos atsakingai.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, nors didžioji dalis alyvos atliekų susidaro autoservisuose, kurie privalo laikytis alyvos atliekų tvarkymo taisyklių, prisidėti prie atsakingo jų sutvarkymo gali kiekvienas vairuotojas.
„Kiekvienais metais į Lietuvos rinką patenka daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos. Deja, tik nedidelė jos atliekų dalis yra tinkamai tvarkoma – oficialiai surenkama ir perdirbama tik mažiau nei trečdalis senos alyvos. Tinkamas panaudotos alyvos sutvarkymas autoservisams reiškia papildomas išlaidas, o alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo statistika rodo, kad ne visi autoservisai vykdo aplinkosauginius reikalavimus. Tad pirmas dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas vairuotojas – tepalus keisti tuose autoservisuose, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Autoservisų, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai, sąrašą galima rasti puslapyje https://atliekos.lt/autoservisai/.
Vos vienas išbėgusios alyvos lašas gali pridaryti žalos
Antras dalykas, kurį dėl švaresnės aplinkos gali atlikti kiekvienas automobilio šeimininkas – reguliariai tikrinti variklio alyvos lygį.
„Specialistai rekomenduoja tai daryti bent kartą per mėnesį, kad būtų galima įsitikinti, jog variklis veikia tinkamai ir nėra jokių alyvos nuotėkių. Nutekėjimas didelių aplinkosauginių problemų gali sukelti šylant orui, kai alyva kartu su tirpstančiu sniegu ir ledu lengvai įsigeria į dirvožemį, pasiekia paviršinius bei gruntinius vandenis. Vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus“, – įspėja A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Galiausiai, alyva ištekėti ir užteršti aplinką gali ir iš be priežiūros paliktų eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių (ENTP). Tad nebevažiuojančių automobilių savininkai turėtų juos perduoti legaliems ardytojams, o tokias transporto priemones daugiabučių kiemuose ar kitose vietose aptikę gyventojai apie jas turėtų pranešti atitinkamoms institucijoms.
Rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus galima tinklapyje www.autotvarkymas.lt.
Kai alyva neteisėtai šildomos patalpos – irgi teršiama aplinka
A.Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad aplinkai kenkia ne tik išbėgusi ar išpilta, bet ir nelegaliai deginama panaudota automobilių alyva. Tam nepritaikytuose įrenginiuose šildymui deginant seną alyvą į aplinką patenka žmonėms ir gamtai kenksmingos medžiagos – kadmis, švinas, chromas, arsenas, azotas ir kitos, taip pat išsiskiria klimato kaitą skatinantis anglies dioksidas (CO2).
Tačiau jeigu panaudota alyva patenka pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus, atliekos yra sutvarkomos taip, kad būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka. Specialistai seną alyvą gali perdirbti neribotą kiekį kartų ir kaskart iš jos išgauti bazinę alyvą, kurios reikia tepalinei ar hidraulinei alyvai pagaminti bei kitokioms reikmėms.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
