Lietuva, įgyvendindama prieš dvejus metus įsigaliojusios tarptautinės Minamatos konvencijos reikalavimus, turi mažinti kenksmingo sveikatai gyvsidabrio taršą: surinkti ir sutvarkyti daugiau elektros lempų, turinčių gyvsidabrio, taip pat palaipsniui atsisakyti anksčiau buvusių populiarių dantų plombų su gyvsidabriu. Tačiau kol kas dauguma priemonių dar tik planuojamos.
Gyvsidabriu sunkiai apsinuodiję žmonės, išsigimę palikuoniai, mirtys. Japonijos Minamatos mieste, kur prieš keliasdešimt metų dėl pramonės taršos į aplinką pateko daug gyvsidabrio, padariniai jaučiami iki šiol. Ekologinės nelaimės aukos dalyvavo ir prieš kelerius metus priimant tarptautinę Minamatos konvenciją.
Prie šios konvencijos prisijungusi Lietuva taip pat turi mažinti gyvsidabrio taršą. Prieš kelerius metus uždraudus prekiauti gyvsidabrio termometrais, kraujospūdžio matuokliais, kitais prietaisais, šiandien Lietuvoje pagrindinė prekė su gyvsidabriu – dienos šviesos taupiosios lempos.
Skaičiuojama, kad į rinką kasmet patenka 1,5 tūkst. tonų įvairių lempų, šiemet 60 proc. jų turi būti surinkta ir perdirbta. Kiek tarp jų yra su gyvsidabriu, neišskiriama, daugiausia tokių surenkama iš įvairių įmonių.
„Tas atliekas rūšiuojame ir eksportuojame į kitas šalis, kur šios atliekos perdirbamos – atskiriamas stiklas, metalas, atskiriami gyvsidabrio milteliai“, – pasakoja Atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.
„Visą elektroniką, įskaitant ir lempas. reikia tvarkyti, jų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Visos lempos gali būti nešamos į jų pardavimo vietas, kur jos parduodamosׅ“, – aiškina Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Nors kasmet atliekų tvarkymo reikalavimai auga, dar nemažai pavojingų lempų, jų duženų pakliūva į sąvartynus ir teršia aplinką.
Plačiau žiūrėkite LRT televizijos reportaže:
