Kiek autoservisų Lietuvoje netvarko atliekų ir kas už tai sumoka?
Naujausi valstybės institucijų duomenys rodo, kad Lietuvoje transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą vykdančių asmenų skaičius yra mažiausiai penkis kartus didesnis nei oficialiai priduodančiųjų atliekas. Dėl to automobilinių atliekų sutvarkymo kaina nugula ant gyventojų pečių, atliekos teršia aplinką.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (VMI), 2019 metais Lietuvoje asmenų, kurie turėjo įsigiję verslo liudijimą, registravę individualią veiklą pagal pažymą ir įmonių, nurodžiusių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą kaip pagrindinę, iš viso buvo apie 15 tūkst., iš jų apie 10,5 tūkst. deklaravo iš šios veiklos gavę pajamų. Visi minėtas paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi pasirūpinti jų veikloje susidariusiomis atliekomis. Kaip yra realybėje?
Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad šių metų spalio pradžioje Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) tebuvo registravęsi 2 043 juridinių ir fizinių asmenų, vykdžiusių automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą ir tvarkančių atliekas.
Nuo 2018 metų startavusios ir iki šiol sunkumų verslui keliančios GPAIS tikslas buvo ištraukti įmones iš šešėlio ir turėti didesnį tvarkomų atliekų kiekį bei jo tvarkymą finansuojančių bendrovių skaičių. Gyventojai taip pat turėjo gauti naudos dėl atpigusio komunalinių atliekų tvarkymo, išaugusių atliekų pridavimo vietų, mažesnio bešeimininkių atliekų srauto ir pagaliau mažesnės aplinkos taršos. Pats buvimas GPAIS suteikia galimybę deklaruoti visas veikloje susidarančias atliekas ir oficialiai jas priduoti atliekų tvarkytojui.
„Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą vykdančių ir šios veiklos pajamas deklaravusių asmenų skaičius yra mažiausiai 5 kartus didesnis nei tvarkančiųjų atliekas. Toks didelis atotrūkis parodo itin didelį šešėlį autoservisų sektoriuje ir didelio masto problemą tvarkant automobilių atliekas. Šios atliekos oficialiai nepatenka pas atliekų tvarkytojus, atsiduria komunalinių atliekų konteineriuose arba neteisėtai šalinamos aplinkoje, o šių atliekų sutvarkymo kaina nugula ant gyventojų pečių“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Aplinkos apsaugos institutas (AAI) dar 2018 metų pabaigoje yra paskaičiavęs, kad po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių automobilių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) yra tinkami nesutvarkomos, patenka į komunalinių atliekų srautą ar į pamiškes ir kitas atokesnes vietas, teršia aplinką. Gyventojai už po automobilių ardymo bešeimininkių atliekų sutvarkymą sumoka iki 10 mln. eurų per metus.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidaro įvairios atliekos: amortizatoriai, padangos, filtrai, akumuliatoriai, alyva, plastikas, stiklas ir metalas. Už automobilių akumuliatorių, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir įsiurbimo oro filtrų sutvarkymą sumoka gamintojai ir importuotojai, todėl jų pridavimas atliekų tvarkytojams turi teigiamą vertę. Tačiau už neigiamą vertę rinkoje turinčias atliekas, kaip automobilių bamperiai, posparniai, sėdynės tenka mokėti ir dėl to ne visi autoservisai ir automobilių remonto ir priežiūros paslaugas teikiantys asmenys linkę tinkamai pasirūpinti jų veikloje susidariusiomis minėtomis atliekomis.
„Gyventojai, kuriems rūpi aplinkosauga ir tinkamas visų automobilinių atliekų sutvarkymas, turėtų pasitikrinti, ar servisas, kuriam patikėjo tvarkyti savo automobilį, yra transporto priemonių atliekas tvarkančių asmenų sąraše GPAIS. Šį sąrašą nuo šiol galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Telkia autoservisus
Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir kitais partneriais nuo šių metų spalio iki 2021 metų kovo (imtinai) telkia Lietuvoje veikiančius transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą vykdančius asmenis jungtis prie aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ .
„Visi projekte dalyvaujantys autoservisai galės pasinaudoti nemokamu jų veikloje susidariusių atliekų išvežimu, užsidirbti dukart daugiau už priduotas atliekas, o už neigiamą rinkos vertę turinčias atliekas mokėti mažiau. Be to, viena iš projekto partnerių suteiks nemokamą profesionalią konsultaciją GPAIS klausimais. Esame numatę ir prizų, kurių bendra vertė daugiau nei 10 tūkst. eurų, fondą. Daugiau informacijos apie į projektą: https://bit.ly/2T7rjKY“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Pasak jos, nuo spalio pradžios prie šio projekto jau prisijungė 250 autoservisų.
Gamintojų ir importuotojų asociacija vienija beveik 1,8 tūkst. unikalių narių.
