Kur per karantiną dingsta sena buitinė elektronika?
Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir perdirbimas Lietuvoje pastebimai sumažėjo. Tokios pat tendencijos pastebimos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Atliekų tvarkytojai ragina gyventojus rūšiuoti ir nemesti senos elektronikos į buitinių atliekų konteinerius, nes į sąvartyną patekusios įrenginiuose esančios pavojingos medžiagos teršia aplinką ir netausojami gamtos ištekliai.
Gyventojams galimybių patogiai priduoti elektronikos atliekas laikinai sumažėjo, nes dėl veiklos apribojimų vis dar neveikia tūkstančiai šios įrangos prekybos vietų visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai ir dabar gali priduoti neveikiančią buitinę elektroninę įrangą ja prekiaujančiose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba pas atliekų tvarkytojus. Stambesnei įrangai išvežti galima atliekų tvarkytoją išsikviesti į namus. Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius galima palikti specialiose talpose, kurių nesunku rasti net ir mažame prekybos centre.
Tačiau atliekų tvarkytojai sako, kad gyventojai nelinkę skubėti atsikratyti elektronikos atliekomis.
„Karantinas ir rekomendacijos mažiau keliauti bei lankytis prekybos vietose atsiliepė ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų pridavimui. Gyventojai kur kas mažiau atveža netinkamų naudojimui elektronikos prietaisų tiek pas atliekų tvarkytojus, tiek į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Tai, kad gyventojai priduoda mažiau elektronikos atliekų, pastebima ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Airijoje šių metų sausį elektronikos atliekų perdirbimas sumažėjo 7 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nors per visus 2020 metus vietos valdžios centruose buvo surinkta ir perdirbta šių atliekų dešimtadaliu daugiau nei 2019-aisiais. Teigiama, kad šiemet sutvarkytų elektronikos atliekų sumažėjimą iš dalies galėjo lemti dėl COVID-19 pandemijos įvestas apribojimas gyventojų kelionėms didesniu nei penkių kilometrų atstumu. Dabar Airijoje baiminamasi, kad pernai pasiekta pažanga gali būti prarasta.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, bėdų nebūtų, jei Lietuvos ir kitų šalių gyventojai kauptų elektronikos atliekas namuose laikinai, o panaikinus apribojimus dėl karantino atliekomis tinkamai pasirūpintų.
„Lietuvos gyventojų elgesys ir požiūris į elektros atliekų rūšiavimą ir perdirbimą gerėja, tačiau smulkūs elektroniniai prietaisai, kaip plaukų džiovintuvai, lygintuvai, skrudintuvai, mobilūs telefonai ir kita įranga vis dar atsiduria buitinių atliekų konteineriuose. Smulki elektronika dažnai turi pavojingoms atliekoms priskiriamų baterijų, kurioms patekus į sąvartynus neatgaunamos vertingos žaliavos, nors jos galėtų būti dar kartą panaudotos kitiems gaminiams, jos kelia pavojų aplinkai. Į komunalinių atliekų srautą neretai šalinamos ir iš įrenginių išimtos nešiojamosios baterijos bei akumuliatoriai“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Pasak jos, Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims reikėtų didesnio gyventojų įsitraukimo pereinant prie žiedinės ekonomikos, kurios tikslas – labiau tausoti gamtos išteklius.
Maža to, ES narėms galioja elektronikos atliekų surinkimo užduotys. Šiais metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buityje naudojamos elektros ir elektronikos įrangos bei 45 proc. į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Be to, Europos Komisija siūlo, kad nuo 2022-ųjų užduotis į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių kasmet didėtų ir iki 2025 metų jau sudarytų 65 proc., o 2030-aisiais – 70 procentų.
„Elektronikos atliekų perdirbimas reiškia, kad 85 proc. šiuose gaminiuose esančių vertingų žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo ir metalų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos atliekos yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje, todėl toks didelis perdirbimo metu susigrąžinamų žaliavų kiekis yra didelė paskata atliekas rūšiuoti. Kai elektronikos gaminiai perdirbami, taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka“, – teigia „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė.
Elektronikoje yra retų mineralų ir tauriųjų metalų bei pavojingų medžiagų kaip švinas ar gyvsidabris. Į sąvartynus patekę elektroniniai prietaisai daro žalą aplinkai, nes juose esančios pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į gruntą ir požeminį vandenį.
Gyventojai, kuriems trūksta informacijos, kur ir kaip priduoti elektronikos atliekas, gali apsilankyti jiems skirtoje svetainėje www.atliekos.lt, kreiptis tiesiogiai į atliekų tvarkytoją (www.atc.lt) ar Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizaciją (www.eei.lt).
„Karantinas nesustabdė jau daug metų visus metus Lietuvoje mūsų vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“. Skatiname ir toliau ugdymo bei švietimo įstaigas, bendruomenes, įvairias įmones ir organizacijas aktyviai rūšiuoti elektronikos atliekas ir baterijas“, – ragina Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos, Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
