Lietuvių jau negąsdina net baudos: tragiškų gaisrų kaltininkais dažnai tampa jie patys

Pavasarį neretai nosis pakutena ne vien pražystančių sodų aromatas, bet ir dūmo kvapas. Pavasarinio tvarkymosi kulminacija dažnai tampa sausų žolių, pernykščių lapų ir kitų augalinės kilmės liekanų deginimas. Tačiau aplinkos apsaugos specialistai pripažįsta, kad net metai iš metų gyventojams kalbant apie žaliųjų atliekų deginimo soduose ar kitose atvirose erdvėse tvarką, vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurių savavališka veikla gali sukelti itin liūdnų pasekmių tiek gyvajai gamtai, tiek žmonių sveikatai. Tad ką reikėtų žinoti, svarstant, kaip atsikratyti sodo ar daržo atliekų?

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Simonos Kulikauskienės, draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Šis draudimas nustatytas Aplinkos oro apsaugos įstatyme.

Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą), deginimo tvarka yra nustatyta Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.

Beje, jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tačiau surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

<….>

„Tai, kad vis dar dažnai matome gyventojus neteisėtai deginančius žolę, šiaudus ir pan., byloja, kad vis dar būtina šviesti visuomenę, šią pareigą turi valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes. Kita vertus, nereikėtų baimintis sudrausminti kaimyną, jei matome neteisėtus jo veiksmus”, – įsitikinęs VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Skaitykite daugiau: www.delfi.lt