Ne tėvai moko vaikus rūšiuoti atliekas, o atvirkščiai – mažieji vis dažniau sudrausmina suaugusiuosius, kurie viską, kas nereikalinga, kartais nori išmesti į vieną ir tą patį šiukšlių konteinerį. Tokias tendencijas pastebi ugdymo ir švietimo įstaigose daugiau nei dešimtmetį vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ organizatoriai ir cituoja smagiausias dalyvių įžvalgas.
Štai 5-metis Nojus sako: „Negalima telefonų mesti bet kur arba į šiukšliadėžę. Reikia nunešti į fabriką, kur išardo ir tada padaro naują telefoną.“ Jo bendraamžis Marius dalijasi žiniomis: „Aš sužinojau, kad sugedusius žaislus padaro į kitus žaislus. Sugedusius ir sudužusius žaislus reikia nešti į parduotuvę. Tada tėtis gali nupirkti naują, o sugadintą palikti.“ O 4-metė Nida konstatuoja: „Ant pievos negalima statyti mašinos. Rūšiuoti reikia, kad visur būtų švaru.“
Per praėjusius mokslo metus moksleiviai ir darželinukai, mokydamiesi rūšiuoti atliekas, švietimo įstaigose visoje Lietuvoje surinko rekordinį kiekį – 363 tonas elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir 16 tonų baterijų atliekų. Tai didžiausias švietimo įstaigose surinktų atliekų kiekis per visą projekto laikotarpį. Projekte dalyvavo apie 2 tūkst. švietimo įstaigų.
Sistema išvystyta, tereikia naudotis
Aptardama projekto rezultatus, Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė įžvelgia dvi medalio puses. Didėjantys surenkamų išrūšiuotų atliekų kiekiai rodo visuomenės sąmoningumą, tačiau kartu iliustruoja ir faktą, kad elektronikos atliekos išlieka labiausiai augantis atliekų srautas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
„Per dešimtmečius Lietuvoje išvystyta patogi elektronikos, baterijų, akumuliatorių ir buitinės technikos atliekų surinkimo sistema – smulkią elektroniką ir baterijas gyventojai gali atnešti į prekybos centrus ar biurus, kur yra specialios talpos. Stambi buitinė technika iš namų ar biurų visoje Lietuvoje yra išvežama nemokamai. Tereikia, kad gyventojai suprastų šios sistemos svarbą, nenustotų ja naudotis ir edukuotų naująją kartą“, – teigė V. Masalienė.
Pasak V. Masalienės, nors dauguma gyventojų žino, kad iš ne vietoje išmestų, mechaniškai pažeistų elektronikos ar baterijų atliekų į aplinką gali pasklisti gamtai ir žmogui kenksmingų medžiagų, kartais vis dar matome prie konteinerių sustatytas nebeveikiančias skalbimo mašinas. Negana to, pavasarį ir rudenį pamiškėse atsiranda nudėvėtų padangų, o žiemą pasitaiko atvejų, kada patalpų šildymui neteisėtai naudojama panaudota automobilių alyva.
Edukuoja skirtingas visuomenės grupes
Dėl šių priežasčių aplinkosaugos specialistai nenustoja skleisti informacijos apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir ne vietoje išmestų atliekų daromą žalą bei siekia edukuoti įvairias visuomenės grupes. Ugdymo ir švietimo įstaigose organizuojamas projektas „Mes rūšiuojam Mokykloje“. Skatinant autoservisus ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytojus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, vykdomas projektas „Mes rūšiuojam Autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Rūšiuoti kasmet kviečiamos ir visos Lietuvos bendruomenės ir įmonės, joms skirti projektai „Mes rūšiuojam. Vasara“ ir „Mes rūšiuojam Įmonėje“. Be to, kelis kartus per metus organizuojami „Mes rūšiuojam. Akademija“ seminarai, aktualūs tiek švietimo įstaigoms, tiek verslo atstovams. O „Man rūpi rytojus“ komanda nemokamai aprūpina įmones specialiomis talpomis smulkios elektronikos ir baterijų atliekoms rinkti bei nemokamai išveža stambią buitinę techniką visoje Lietuvoje.
„Tobulėjant technologijoms žmonės naudos vis daugiau elektronikos prietaisų, reikės vis daugiau įvairių baterijų, tad mūsų tikslas – priminti žmonėms, kad prieš įsigydami naują prietaisą, pagalvotų apie pakartotinį panaudojimą ir senąjį, jei dar tinkamas naudoti, kam nors atiduotų arba parduotų. O jei prietaisas nebetinkamas naudoti, jis turi pasiekti teisėtus atliekų tvarkytojus, kurie pasirūpins, kad visos medžiagos būtų perdirbtos arba panaudotos energijai gauti. Kuo daugiau atliekų bus perdirbama, kuo daugiau vertingų medžiagų, pavyzdžiui, aukso ar sidabro bus atgauta, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir mažinsime taršą“, – kalbėjo V. Masalienė.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt, o sužinoti, kaip prisidėti prie aplinkosauginių projektų galima svetainėje www.mesrusiuojam.lt.
Nuotrauka – canva.com.
