Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darbe, tad darbinės patalpos tampa vis modernesnės ir patogesnės. Be to, iš darbo į namus ir atvirkščiai perkeliame ir įvairius savo įpročius. Popieriui, plastikui, stiklui skirti konteineriai biuruose – nebe naujiena. Gana dažnai juose galima pamatyti ir specialias talpas, skirtas baterijų bei smulkios elektronikos atliekoms. Kai kurios įmonės žengia dar vienu žingsniu priekyje – įsirengia elektronikos atliekų priėmimo vietas, į kurias galima pristatyti ir stambią buitinę techniką bei suteikia galimybę tai padaryti ne tik įmonės darbuotojams ar klientams, bet ir visiems norintiesiems. Kodėl visa tai svarbu visuomenei ir kokią naudą tokia praktika atneša verslui?
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovės Veronikos Masalienės, darbo vietose susidaro įvairiausių atliekų, tad ne išimtis ir elektronikos bei baterijų atliekos, kurių rasti biuruose galima netgi daugiau negu darbuotojai paprastai įsivaizduoja.
„Biuruose dažniausiai prisikaupia senų baterijų, skaičiuotuvų, nebereikalingų kompiuterių detalių, pavyzdžiui, pelių, klaviatūrų. Tačiau reikėtų nepamiršti ir telefonų, ausinių, kolonėlių, radijo imtuvų ar specifinėse srityse naudojamų prietaisų, pavyzdžiui, diktofonų ar kraujospūdžio matuoklių. Be to, įmonėse gali prisikaupti ir didelių atitarnavusių įrenginių – kavos ar kopijavimo aparatų, prietaisų su dideliais ekranais ir pan. Pasitaiko ir taip, kad jie visų pamiršti sandėliuose stovi metų metus“, – teigia V. Masalienė.
Naujiena – modernios elektronikos atliekų priėmimo vietos lauke
Sandėliuojami nebereikalingi prietaisai bei baterijos gali ne tik pakenkti aplinkai, bet ir stabdo tvaraus gyvenimo būdo plėtrą.
„Seni prietaisai užima vietą, renka dulkes, o jeigu yra mechaniškai pažeisti, gali ir pakenkti žmonėms bei gamtai. Iš pažeistų elektronikos prietaisų bei baterijų atliekų gali pasklisti kenksmingos medžiagos, ličio jonų baterijos netgi gali užsidegti ar sprogti. Tuo tarpu pas teisėtus atliekų tvarkytojus patekusios elektronikos ir baterijų atliekos ne tik būna nukenksminamos, bet ir iš jų saugiai atskiriamos vertingos medžiagos, kurios gali būti perdirbtos ir panaudotos naujiems produktams. Kuo daugiau atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupome ir prisidedame prie taršos mažinimo“, – sako V. Masalienė.
Paskatinti darbuotojus rūšiuoti, o ne sandėliuoti elektronikos ir baterijų atliekas galima biuruose pastačius specialias talpas, kurias verslui nemokamai tiekia, prižiūri ir ištuština „Man rūpi rytojus“ komanda. Šių metų naujovė – verslams nemokamos modernaus dizaino elektronikos priėmimo vietos, stovinčios įmonių teritorijose lauke. Čia galima palikti net stambią, sunkią buitinę techniką, be to, tokios vietos yra prieinamos visiems – tiek įmonių darbuotojams, tiek klientams, tiek visiems norintiesiems.
Tvarumo strategijos dalis
„Nemokamomis smulkios elektronikos ir baterijų atliekų talpomis bei didesnėmis, lauke įrengtomis, šiuolaikiškomis elektronikos atliekų priėmimo vietomis labiausiai domisi tie verslai, kuriems artimas tvarumas, socialinė atsakomybė. Sąlygų sudarymas patogiai rinkti atliekas, kurias panaudojant pakartotinai ar perdirbant galima prisidėti prie išteklių taupymo ir taršos mažinimo, – ne tik garbės reikalas, bet ir viena iš priemonių tvarumo strategijai įgyvendinti“, – pabrėžia V. Masalienė.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą, sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo arba užsisakyti specialias talpas galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – canva.com.
