Senos nešiojamosios baterijos ar akumuliatoriai yra pavojingos atliekos, todėl neturėtų būti šalinamos buitinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose. Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad kiekviena bendrijos narė kasmet turi perdirbti 45 proc. viso šalies vidaus rinkai patiekto nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių kiekio.
„Baterijose ir akumuliatoriuose yra įvairių pavojingų metalų tokių kaip švinas, gyvsidabris, kadmis, cinkas, manganas ar litis, todėl netinkamas šių gaminių atliekų šalinimas komunalinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose kelia pavojų aplinkai, žmonėms. Atsargiai reikia elgtis ir su įkraunamomis, bet ilgai ar netinkamai naudojamomis, baterijomis – jos taip pat gali pridaryti rūpesčių. Būta atvejų, kai po pagalve pakištas mobilusis telefonas savaime užsidegė“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai bet kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos vartotojai naudoja ne tik buityje, bet ir darbe. Pavyzdžiui, vieno elemento baterijos (AA, AAA tipo baterijos ir pan.), taip pat baterijos ir akumuliatoriai, kurie naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (skustuvuose, elektriniuose dantų šepetukuose, rankiniuose dulkių siurbliuose ir pan.).
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių pardavimas kiekvienais metais didėja visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Augant vartojimui, senų baterijų ir akumuliatorių rūšiavimas bei perdirbimas tampa dar aktualesnis.
„Baterijos ir akumuliatoriai yra perdirbami, todėl jie turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Gyventojams Lietuvoje yra tūkstančiai vietų, kur jie gali priduoti šias atliekas. Mažmeninės prekybos vietose, biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir įvairiose organizacijose yra pastatytos specialios talpos senoms nešiojamosios baterijoms ir akumuliatoriams surinkti. Netinkamas naudojimui senas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius nemokamai priima ir jų platintojai netgi neperkant naujų. Šias atliekas iš gyventojų taip pat priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės ar tokias atliekas tvarkantys atliekų tvarkytojai. Jei vis tik stinga informacijos apie šių atliekų pridavimo vietas, jos ieškokite www.atliekos.lt“, – primena GIA vadovė.
Vienkartinės arba įkraunamos baterijos ir akumuliatoriai rinkoje parduodama atskirai arba su įrenginiais. Importuotojų teigimu, daugiausia nuperkama vienkartinių baterijų ir akumuliatorių, o neįkraunamos baterijos ir akumuliatoriai naudojamos daugiau energijos reikalaujančiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, foto aparatuose, įvairiose radijo ryšio priemonėse, itin populiarėjančiuose dronuose ir pan.
Gamintojai ir importuotojai, Lietuvoje pareigas vykdantys per licencijuotas organizacijas, 2017 metais vidaus rinkoje pardavė 800 tonų įmontuotų ir neįmontuotų nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių. Tačiau šis kiekis yra didesnis, nes šiuos gaminius parduoda ir pardavėjai, nepriklausantys organizacijoms.
Vykdant ES direktyvą, pagal kurią turi būti perdirbta mažiausiai 45 proc. visų tiektų rinkai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių. Pernai Lietuvoje vien per organizacijas buvo sutvarkyta apie 280 tonų atskirai (neįmontuotų) rinkai patiektų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.
„Alternatyvų, kaip sumažinti vis didėjantį atliekų kiekį, yra. Viena iš jų – pirkti įkraunamas baterijas ir akumuliatorius, tačiau tokie gaminiai brangesni už vienkartinius ir vartotojai turi šiek tiek atidžiau juos stebėti“, – sako V. Masalienė.
Siekiant šviesti visuomenę ir skatinti rūšiuoti atliekas, GIA nuolat plečia elektronikos bei baterijų atliekų surinkimo tinklą. Asociacija taip pat kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“ (www.mesrušuojam.lt), skirtą įmonėms, įvairioms organizacijoms, švietimo ir mokslo įstaigoms bei autoservisams visoje Lietuvoje. Projekto metu renkamos ne tik nešiojamų baterijų, bet ir elektros bei elektroninės įrangos atliekos.
