Pamatę nematomas elektronikos atliekas per metus atgautume žaliavų už 9,5 mlrd. eurų

Atitarnavusiuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, dantų šepetėliuose ir panašiuose prietaisuose, vadinamuose nematomomis elektronikos atliekomis slypi įvairių naudingų antrinių žaliavų, kurių vertė beveik 9,5 mlrd. eurų, skelbia elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijanti tarptautinė asociacija „WEEE Forum“. Todėl artėjant tarptautinei elektronikos atliekų dienai, minimai spalio 14-ąją, gyventojai kviečiami pamatyti nematomas elektronikos atliekas, prisidėti išnaudojant jų potencialą, o taip pat užbėgti už akių tokių atliekų keliamam pavojui.

Nematomos atliekos – nebereikalingi elektroniniai žaislai, laidai, elektroninės cigaretės, USB raktai, įvairiausių prietaisų pulteliai, ausinės, kompiuterių pelės, elektriniai dantų šepetėliai, kolonėlės, dūmų detektoriai ir kiti prietaisai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą. Dėl savo dydžio, medžiagų, iš kurių yra pagaminti, ar paskirties tokie daiktai dažno gyventojo nėra tiesiogiai įvardijami kaip elektronikos prietaisai, todėl atitarnavę jie lieka dūlėti tolimiausiame namų kampelyje arba atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tokiu būdu ne tik teršiama aplinka, bet ir neišnaudojamas elektronikos atliekų pakartotinio panaudojimo bei perdirbimo potencialas.

Elektronikos atliekos yra sparčiausiai pasaulyje augantis atliekų srautas. Pagal naujausius Jungtinių Tautų duomenis, šiemet vienam pasaulio gyventojui teks apie 8 kg elektronikos atliekų, o tai iš viso sudarys 61,3 mln. tonų – daugiau nei sveria Didžioji kinų siena.

„Deja, tinkamai surinkta ir perdirbta bus vos 17,4 proc. elektronikos atliekų, o likusios daugiau nei 50 mln. tonų nukeliaus į sąvartynus, bus sudegintos, neteisėtai perduotos arba tiesiog liks kur nors atokiausiuose namų kampeliuose. Mūsų kolegos iš „WEEE Forum“ skaičiuoja, kad maždaug šeštadalį metinio viso pasaulio elektronikos atliekų srauto sudaro būtent nematomos atliekos, kurios dar rečiau pasiekia teisėtus atliekų tvarkytojus, todėl kasmet prarandami didžiuliai kiekiai vertingų medžiagų“, – sako „WEEE Forum“ priklausančios Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.

Sugedęs grojantis pliušinis meškiukas – taip pat elektronikos atlieka

Tarp nematomų elektronikos atliekų didžioji dalis, 35 proc., yra įvairiausi nebereikalingi vaikiški žaislai – pulteliais valdomi automobiliai, traukinukai, muzikos instrumentai, kalbančios lėlės bei kitokie mirksintys, grojantys, judantys ir pan. žaislai. Dar viena didžiulė kategorija – panaudotos elektroninės cigaretės. Pernai jų išmesta tiek, kiek sveria šeši Eifelio bokštai. Išmesta ir 950 mln. kg laidų bei kabelių – tokiu kiekiu galėtume apvynioti Žemę 107 kartus.

Daugumoje šiuolaikinių elektronikos prietaisų būna integruotos ličio jonų baterijos, o litį Europos Komisija priskiria prie ekonomiškai ir strategiškai žemynui svarbių, bet su tiekimu susijusią didelę riziką turinčių žaliavų. Kai prietaisai išmetami į mišrių atliekų konteinerius arba laikomi nenaudojami, šią vertingą žaliavą prarandame. Atitarnavusius laidus ir kabelius taip pat verta atiduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, nes juose yra nesudėtingai perdirbamo vario. Prognozuojama, kad vario poreikis Europoje iki 2030-ųjų padidės šešis kartus, nes jo vis daugiau reikia atsijauninančios energetikos, elektrinio transporto, aviacijos, gynybos pramonėje. Nematomose elektronikos atliekose taip pat slepiasi daug geležies, aukso, sidabro ir kitų vertingų medžiagų.

„Mūsų namai tampa vis išmanesni, daugybę įrenginių valdome nuotoliu, tačiau retas susimąsto, kiek daug elektronikos kasdien mus supa. Gyventojai kartais klaidingai mano, kad jei prietaisas veikia be laido, tai jis nėra elektroninis, tad atitarnavęs atsiduria mišrių atliekų ar plastiko konteineryje. Taip ne tik prarandame vertingas žaliavas, bet ir sukeliame pavojų, nes iš aplinkoje yrančių elektronikos atliekų gali pasklisti žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų – švino, gyvsidabrio, kadmio, mechaniškai pažeistos baterijos gali užsidegti, sprogti. O pasielgę teisingai ne tik prisidedame prie taršos mažinimo, bet ir taupome vertingus išteklius“, – teigia V. Masalienė.

Tad kaip teisingai elgtis su elektronikos atliekomis?

Nematomas elektronikos atliekas ir smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.

Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.

Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt arba telefonu 8 600 900 30.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

Tarptautinė elektronikos atliekų diena kasmet yra minima spalio 14-ąją. Tačiau gyventojai yra kviečiami elektronikos ir baterijų atliekas tinkamai tvarkyti nuolat, visus metus.

Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.

Nuotrauka – canva.com.