Pavojinga atlieka, kurios nemeta į buitinių atliekų konteinerius

Kai kurios pavojingos atliekos vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius, tačiau tik ne automobilių akumuliatoriai. Kokios priežastys lemia, kad netinkami naudojimui akumuliatoriai nesimėto bet kur?

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, galioja ES direktyva, numatanti automobilių akumuliatorių surinkimo ir perdirbimo reikalavimus. Siekiant taupyti gamtos išteklius, skatinama perdirbimo procese gautas medžiagas panaudoti dar kartą.

„Senų automobilių akumuliatorių perdirbimas gerokai sumažina atliekų kiekį, nes perdirbama net iki 99 proc. švino akumuliatoriaus. Be to, paprastai automobilių naujų akumuliatorių gamyboje panaudojama iki 80 proc. perdirbimo procese gautų medžiagų – dėl to mažėja poreikis gamyboje naudoti naujas žaliavas ir komponentus“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Lietuvoje kiekvienais metais susidaro tūkstančiai tonų netinkamų naudojimui automobilių akumuliatorių, kuriuos gamintojai ir importuotojai parduoda atskirai. Dar nemažai akumuliatorių į šalį įvažiuoja su automobiliais.

„Aplinkos apsaugos agentūra skaičiuoja, kad 2017 metais Lietuvoje buvo surinkta 13,1 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių, 2016-aisiais – 14,7 tūkst. tonų. Tai – didelis atliekų kiekis, kurį būtina tinkamai ir saugiai sutvarkyti. Automobilių akumuliatorių atliekos turi teigiamą vertę rinkoje – tai reiškia, kad jų turėtojai už šias atliekas gali gauti atlygį ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl automobilių akumuliatoriai neatsiduria buitinių atliekų konteineriuose bei nesimėto bet kur, o patenka pas atliekų tvarkytojus“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijas (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Pasak V. Masalienės, itin svarbu, kad automobilių akumuliatoriai, kurių sudėtyje yra švino ir rūgšties, patektų tik pas pavojingų atliekų tvarkytojus. Atliekų tvarkytojams turi būti priduotos ir kitos automobilių remonto metu susidarančios atliekos, kaip amortizatoriai, plastikas, guma, stiklas, padangos, alyva, filtrai ir kitos.

„Atliekų tvarkytojai akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiria plastiką, šviną ir rūgštį. Perdirbimo procese gautos antrinės medžiagos panaudojamos naujų akumuliatorių ir kitų gaminių gamyboje“, – sako „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.

Užklupus šalčiams, akumuliatoriai primena apie save automobilių vairuotojams kur kas dažniau nei šiltuoju sezonu. Tuomet ir kyla klausimų, kur dėti netinkamus naudoti.

„Gyventojai, perkantys naują akumuliatorių, seną gali palikti pardavėjui. Automobiliams skirtus akumuliatorius taip pat galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams. Šios atliekos dažniausiai turi teigiamą rinkos vertę ir už jas sumokama atliekų turėtojui. Senus automobilių akumuliatorius priima ir savivaldybių stambių atliekų surinkimo aikštelės. Daugiau informacijos apie automobilių akumuliatorių ir kitų atliekų pridavimo vietas bei sąlygas galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt“, – nurodo GIA vadovė.

Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis šiais metais, kaip ir pernai, Lietuvoje būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais Lietuvos rinkai atskirai patiektų automobilių akumuliatorių pagal svorį. Paprastai šių atliekų perdirbama kur kas daugiau nei užduotis numato.