Persėdę prie elektromobilių vairo, variklio alyvos keitimą vairuotojai galės pamiršti. Tačiau kol gatvėse važinėja daugiau benzinu ar dyzelinu varomų automobilių, reguliariai keisti tepalus teks. Negana to, reikėtų atsakingai pasirūpinti ir alyvos atliekomis, nes tai – vienas didžiausių galimų taršos šaltinių, o patekusi pas teisėtus atliekų tvarkytojus ji gali būti perdirbta neribotą kiekį kartų.
Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta beveik 22 tūkst. tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta tik 27,5 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.
„Surinktos alyvos atliekos yra perdirbamos, iš jų gaminama aukštos kokybės bazinė alyva, o būtent ji yra reikalinga tepalinei ir hidraulinei alyvai pagaminti. Iš vieno litro panaudotos alyvos gaunama apie 90 procentų žaliavos, kuri gali būti vėl panaudota. Alyvos atliekas galima perdirbti daugybę sykių, tad itin nedžiugina Lietuvos alyvos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis, kuris daugelį metų išlieka ypač mažas – oficialiai šių atliekų sutvarkoma mažiau nei trečdalis“, – teigia ATC („Atliekų tvarkymo centras“) atstovė Alėsia Jakubauskytė.
Pasak jos, perdirbti kuo daugiau alyvos atliekų yra itin svarbu siekiant nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir naftą išgaunančių šalių. Be to, kuo daugiau atliekų surinksime ir panaudosime pakartotinai arba perdirbsime, tuo daugiau išteklių sutaupysime ir prisidėsime prie taršos mažinimo.
Priminė apie pavojų
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Veronika Masalienė paaiškino, kodėl automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamosios alyvos atliekos yra laikomos vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių.
„Vos vienas litras alyvos, patekęs į aplinką, gali užteršti net milijoną litrų vandens ir didžiulį plotą žemės. Iš tam specialiai nepritaikytuose įrenginiuose deginamų alyvos atliekų išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunkiųjų metalų, kurie gali pakenkti tiek žmogui, tiek gamtai. Problema dėl alyvos atliekų kyla todėl, kad jų vertė rinkoje yra neigiama. Daugiausia šių atliekų susidaro autoservisuose, tačiau jeigu jų šeimininkai veiklos nedeklaruoja, slepia veiklos apimtis ir nėra linkę laikytis teisės aktų, tai ir alyvos atliekas, tikėtina, neteisėtai perduoda arba tiesiog panaudoja patalpoms šildyti ir taip prisideda prie aplinkos taršos bei užkerta kelią išteklių taupymui“, – sako V. Masalienė.
Dėl to, kaip teigia V. Masalienė, reikėtų rinktis tokius automobilių remonto ūkio subjektus, kurie tinkamai pasirūpina atliekomis. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/.
Maišyti atliekų negalima
Jeigu vairuotojai savo automobilių tepalą keičia patys, jie taip pat turi pasirūpinti tinkamu alyvos atliekų sutvarkymu – nekaupti, neišpilti į mišrių atliekų konteinerį ar aplinką, o perduoti panaudotą alyvą teisėtiems atliekų tvarkytojams. O A. Jakubauskytė priminė, kad panaudotą alyvą atliekų tvarkytojams perduoti reikėtų nesumaišytą su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, aušinimo ar stabdžių skysčiais, nes alyva su priemaišomis nėra tinkama perdirbimui.
GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
Nuotrauka – canva.com.
