Daugiabučių laiptinės ir bendri praėjimai neretai tampa vieta, kurioje gyventojai laiko butuose netelpančius daiktus. Tarp jų dažnai pasitaiko ne tik dviračių ar vaikiškų vežimėlių, bet ir senų baldų ar atitarnavusios buitinės technikos. Nepaisant galimų baudų ir nemokamos elektronikos atliekų išvežimo paslaugos, ši problema išlieka aktuali. Be to, taip elgdamiesi gyventojai patys sau kelia pavojų, nes pažeidžia bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. O už bendrose erdvėse laikomus nebereikalingus daiktus gyventojams pagrūmotų ir aplinkosaugininkai.
Gaisro metu kiekviena sekundė yra svarbi, o daiktai, palikti bendrose erdvėse, gali trukdyti žmonėms saugiai ir greitai evakuotis. Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, daugiabučių bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju bei užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose. Už šių taisyklių nesilaikymą gyventojai gali gauti baudą iki 70 eurų, o už gaisrinę saugą atsakingi asmenys – iki 600 eurų.
Negana to, senuose, sulūžusiuose ar purvinuose balduose bei prietaisuose gali įsiveisti kenkėjų, jie gali imti pelyti. Jeigu laikomi įrenginiai su baterijomis, mechaniškai pažeistos jos gali užsidegti ar sprogti. Galiausiai, niekam nebereikalingi daiktai praranda šansą būti prikelti naujam gyvenimui.
Ragina dalintis informacija
„Liūdna, kad dalis žmonių vis dar nežino, jog senos buitinės technikos išvežimas iš bet kurios Lietuvos vietos ir išnešimas iš bet kurio aukšto, rūsio ar sodybos yra nemokamas. Vietoje to, kad prietaisai būtų paruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti iš jų atgaunant naudingas medžiagas, jie dūla laiptinėse ar rūsiuose, stabdo žiedinę ekonomiką, neprisideda prie taršos mažinimo ir dar trukdo laikytis gaisrinės saugos. Tad kai kitą kartą pamatysite į laiptinę išneštą senutėlį šaldytuvą, perduokite kaimynui, kad verčiau ne užgriozdintų bendrą erdvę, o kreiptųsi į „Man rūpi rytojus“ komandą, kuri stambią buitinę techniką gali išvežti nemokamai“, – teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Iš gyventojų surinkti prietaisai yra paruošiami pakartotiniam panaudojimui ir grąžinami į rinką arba perdirbami, kad būtų atgautos jose esančios vertingos medžiagos. Tai padeda sutaupyti gamtos išteklių. Ruošiant pakartotiniam panaudojimui arba perdirbant atliekas reikia mažiau energijos negu gaminant naujus produktus.
„Kuo daugiau atitarnavusių daiktų gaus antrą šansą, kuo daugiau atliekų bus perdirbta, tuo daugiau vertingų gamtos išteklių sutaupysime ir tuo labiau prisidėsime prie aplinkos taršos mažinimo. Gyventi švarioje aplinkoje norime visi, tad laikytis tvarkos bei taisyklių reikėtų ne tik asmeninėse, bet ir bendrose erdvėse“, – pabrėžė V. Masalienė.
Iš netinkamai sutvarkytų atliekų gali pasklisti pavojingos medžiagos
V. Masalienė taip pat priminė, kad kai elektronikos ir baterijų atliekos patenka ne į sąvartyną, o į teisėtai bei tvariai veikiančių atliekų tvarkytojų rankas, apsisaugome nuo elektronikoje esančių pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino, kadmio, gyvsidabrio patekimo į dirvožemį, vandenį ar orą.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Specialias talpas nebereikalingiems smulkiems elektronikos prietaisams galima rasti didesniuose prekybos centruose, biuruose, įvairiose įstaigose. Dėžutės senoms baterijoms išmesti paprastai būna net mažiausiose parduotuvėse. Prie didžiųjų prekybos centrų didmiesčiuose ir mažesnių miestelių centruose stovi „Man rūpi rytojus“ nameliai, kuriuose palikti nebereikalingą tiek smulkią, tiek stambią elektroniką galima bet kuriuo patogiu paros metu. O turint atitarnavusią orkaitę, skalbimo mašiną ar kitokį stambų prietaisą, galima užsisakyti nemokamą išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
