Nors daliai gyventojų vis dar atrodo, jog nedidelė elektroninė cigaretė, atsidūrusi mišrių komunalinių atliekų konteineryje, žalos nepridarys, iš tiesų, neatsakingai išmesta, ji kelia pavojų ir aplinkai, ir gyventojų sveikatai bei turtui. Pavyzdžiui, elektroninei cigaretei užsidegus atliekų konteineryje, sudega ir greta stovintys automobiliai ir pastatai.
Kelia sprogimo pavojų
Tarptautinė asociacija „WEEE Forum“, vienijanti elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, skaičiuoja, jog per metus išmestos elektroninės cigaretės svertų tiek pat, kiek 6 Eifelio bokštai. Nors vienkartinė elektroninė cigaretė – nedidelė, kiekvienoje jų priskaičiuojama apie 80 įvairių cheminių medžiagų, tarp kurių – ir sunkieji metalai: švinas, nikelis, alavas. Įprastai, vienkartinio įrenginio korpusas gaminamas iš plastiko, o jo viduje įmontuota ličio jonų baterija.
Elektroninėms cigaretėms yrant aplinkoje, pavojingos cheminės medžiagos gali lengvai pasklisti vandenyje ir dirvožemyje. Šio įrenginio plastikinės detalės suyra į mikroplastikus ir, patekusios į vandens telkinius, ardo jų ekosistemas.
„Vienas sudėtingiausių darbų perdirbant elektronines cigaretes – išimti mažas šiuose įrenginiuose esančias ličio jonų baterijas. Mechaniškai pažeistos ličio baterijos gali užsidegti ar net sprogti. Sudėtingas perdirbimas nėra tokia didelė problema, palyginti su šių atliekų surinkimu. Jų, ne vietoje išmestų, žala gamtai gali būti didžiulė“, – atkreipė dėmesį Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Vienkartines elektronines cigaretes labai svarbu rūšiuoti kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, pavyzdžiui, išmesti į tokioms atliekoms skirtas talpas prekybos centruose ir kitose vietose.
Kiekiai auga kartais
„Eurostat“ duomenys rodo, jog Europos Sąjungoje (ES) 2022 metais buvo parduota 244 tūkst. tonų nešiojamųjų – iš buitinių prietaisų ir elektronikos įrenginių išimtų – baterijų, o perdirbti buvo surinkta 111 tūkst. tonų. Taigi, nesutvarkytų – laikomų namuose, išmestų į komunalinių atliekų konteinerius, atsidūrusių gamtoje – nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių vis dar tūkstančiai tonų.
Nors Lietuvoje gerai išvystytas nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tinklas, gyventojams ir verslui sudarytos sąlygos priduoti nešiojamąsias baterijas, realus jų surinkimo lygis vis dar yra mažas.
Baterijų ir akumuliatorių sudėtyje esantis švinas, gyvsidabris, kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų ir akumuliatorių atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą, pažeisti DNR ir ląsteles. O nikelis, kobaltas ir litis yra priskiriami prie labai degių medžiagų, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti – Lietuvoje kasmet fiksuojama tokių atvejų.
Perdirbti baterijas – būtina
Baterijose yra vertingų metalų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis ir kitų, kuriuos galima perdirbti ir vėl panaudoti. Perdirbant šias medžiagas, sumažinamas poreikis jas išgauti iš natūralių išteklių, kas dažnai generuoja didelį CO₂ kiekį. Jeigu senos baterijos surenkamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui arba perdirbamos, ir vertingos medžiagos atgaunamos, taupomos lėšos, gamtos ištekliai, prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo.
Tuo tarpu, jei net viena panaudota baterija nėra tinkamai sutvarkoma, ji nukeliauja į sąvartyną ar gamtą, prarandamos joje esančios vertingos medžiagos, teršiama aplinka, keliamas pavojus gyventojų sveikatai.
„Kad kuo daugiau panaudotų baterijų būtų perdirbtos, pirmasis svarbus žingsnis – jas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto – rūšiuoti specialiai tam skirtose vietose. Be gyventojų pagalbos ir sąmoningumo to padaryti praktiškai neįmanoma, todėl puoselėjant švaresnę ir sveikesnę aplinką, svarbūs kiekvieno mūsų veiksmai“, – paaiškino V. Masalienė.
Išeikvotas buityje naudojamas baterijas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose ir biuruose, jų galima rasti netgi darželiuose, mokyklose ar valstybinėse įstaigose, pavyzdžiui, pašto skyriuose, degalinėse. Iš šių talpų baterijų atliekos surenkamos ir vežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko laikydamiesi aukščiausių standartų.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos kasmet įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse renkamos vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
