Kai elektros ir elektroninė įranga atsiduria sąvartynuose, netenkame galimybės pakartotinai panaudoti milijonus tonų medžiagų naujiems gaminiams ir taupyti žaliavas. Kokie elektronikos prietaisai dažniausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose?
Šiuo metu elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungos šalyse. Skaičiuojama, kad per metus šių atliekų srauto augimas sudaro 3-5 procentus. Kai elektronikos atliekos yra netinkamai apdorojamos, jos kelia didelį pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.
„Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai smulki elektros ir elektroninė įranga kartu su kitomis šiukšlėmis atsiduria buitinių atliekų konteineriuose. Žmonės meta į konteinerius ne tik elektrinius virdulius, plaukų džiovintuvus, laikrodžius, žaislus, TV pultus, mobiliuosius telefonus, skaičiuotuvus, bet ir elektrinius dantų šepetėlius ar elektronines cigaretes bei kitus buityje naudojamus smulkius prietaisus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Pasak jos, daugelyje namuose esantys smulkūs elektronikos prietaisai veikia baterijomis ar akumuliatoriais, o jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų. Nors šios pavojingos medžiagos paprastai būna tik nedideliais kiekiais, jos gali patekti į aplinką (gruntą, vandenį ar orą) ir ją užteršti.
„Pagrindinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų keliamos grėsmės yra gamtinių išteklių išeikvojimas ir pavojingų medžiagų patekimas į aplinką. Elektronikos atliekos neturėtų būti laidojamos sąvartynuose ar deginamos ir, jei naudota įranga netinkama tolesniam naudojimui, ji turėtų keliauti į perdirbimą. Pagal įstatymus elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams yra prievolė organizuoti ir finansuoti šių atliekų surinkimą bei aplinkai nekenksmingą perdirbimą“, – sako EGIO vadovė.
Vykdant nustatytas pareigas, gamintojai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios organizacijos yra sukūrusios infrastruktūrą elektronikos atliekoms priimti. Gyventojai nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose ar savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Jie taip pat gali dalyvauti aplinkosauginiuose projektuose kaip, pavyzdžiui, „Mes rūšiuojam“, vykstančiame švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įvairiose organizacijose. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą, jų surinkimą ir pridavimą – www.atliekos.lt.
Kasmet į Lietuvos rinką įvežama apie 30 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, dar maždaug 10 tūkst. tonų įrangos dėl verslo šešėlio parduodama nelegaliai. Nemažą dalį visos parduodamos įrangos sudaro smulki elektronika. Pavyzdžiui, vien per 2018 metų sausio-lapkričio mėnesius, Statistikos departamento duomenimis, į mūsų šalį buvo importuota 15,6 tonos elektroninių cigarečių, kurios anksčiau ar vėliau virs atliekomis, kurias reikės sutvarkyti.
