Sodo įrankiai: kada aplinką padedantys puoselėti įrenginiai gali imti veikti priešingai

Elektrinės žoliapjovės ir vejos robotukai – bene dažniausiai vasarą naudojami individualius namus ar sodybas turinčių gyventojų įrankiai. Tačiau parduotuvėse galima rasti ir šlavimo, plovimo įrenginių, kultivatorių, aeratorių, krūmapjovių, piktžolių naikintuvų, lapų siurblių, šakų genėtuvų ir kt. Sodo įrankių įvairovė tokia plati, kad įsigijus visus, kurių kada nors gali prireikti, ko gero, tektų įrengti ir atskirą patalpą vien jiems saugoti. Aplinkosaugos specialistai ragina rinktis kuo patvaresnius daiktus, ne pirmo būtinumo įrenginius išsinuomoti, o atitarnavusius prietaisus perduoti atliekų tvarkytojams.

„Išpuoselėta aplinka, galimybė basomis pasivaikščioti ant žolės, greta namų žaliuojantys medžiai, krūmai ar žydinčios gėlės prisideda prie geresnės žmonių savijautos. Tačiau norint turėti išpuoselėtą aplinką, reikia įdėti pastangų. Nudirbti visus sodo darbus lengviau turint įvairių elektra ar akumuliatoriais varomų pagalbininkų. Tačiau reikia nepamiršti, kad baigę savo gyvavimo ciklą, bet tinkamai nesutvarkyti, tokie įrenginiai gali pakenkti žmogui ir gamtai“, – įspėja Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Elektroniniams ar su baterijomis, akumuliatoriais veikiantiems sodo įrankiams, kaip ir bet kuriems kitiems elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Deja, atitarnavę tokie įrenginiai tampa atliekomis, kurios, ne vietoje išmestos, irdamos į aplinką išskiria žmonių sveikatai ir gamtai pavojingų sunkiųjų metalų – ličio, cinko, švino, kadmio. Taip pat gali išskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų bei teršiančių aplinką medžiagų.

„Todėl sodo įrankius, kaip ir bet kuriuos kitus elektros ir elektronikos gaminius reikėtų rinktis kuo patvaresnius ir siekti juos naudoti kuo ilgesnį laiką, jeigu sugedo – nešti pataisyti, jeigu nebereikia – padovanoti ar parduoti. Jeigu įrankio prireikia vos kartą per metus ar dar rečiau, verta pagalvoti apie jo nuomą“, – pataria V. Masalienė.

Sugedusius ar nebetinkamus naudoti sodo įrankius būtina atiduoti atliekų tvarkytojams. Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai bus testuojami. Tinkamus bus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai. Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyks, tada įrenginiai bus perdirbami, kad juose esančias vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą.

Visus nebeveikiančius ar nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius taip pat galima atiduoti jų platinimo vietose, pristatyti atliekų tvarkytojams arba juos išsikviesti arba pristatyti į regionines atliekų tvarkymo aikšteles.

Nuotrauka – Pixabay.com.