Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 25-30 tūkst. tonų tepalų transporto priemonėms, tačiau variklio alyvos atliekų surenkama ir sutvarkoma gerokai mažiau nei penktadalis. Likusi dalis panaudotos alyvos nelegaliai sudeginama ar netinkamai panaudojama, pavyzdžiui, tepalas išpilamas, juo tepami įrankiai ar dažomos tvoros.
Naftos žaliavos rinka po truputį atsigauna – šių metų sausio mėnesį „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014 metų gruodžio. Vis tik naftos kaina dar nėra tokio lygio, kad tendencijos rinkoje apsiverstų ir alyvos atliekų paklausa perdirbimui išaugtų. Nuo 2016-ųjų pradžios dėl smarkiai smukusios naftos kainos panaudotų tepalų vertė Lietuvoje vis dar yra neigiama ir už šių atliekų surinkimą bei tvarkymą reikia mokėti.
Daugiausia panaudotos automobilių alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.) susidaro transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėse. Šiuo metu automobilių servisams tenka atliekų tvarkytojams sumokėti iki 150 eurų už toną alyvos atliekų.
„Galiojantys teisės aktai neužtikrina tinkamo alyvos atliekų sutvarkymo ir tai puikiai iliustruoja iki šiol sutvarkomas mažas alyvos atliekų kiekis“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais Lietuvoje parduodama apie 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis – iki 4 tūkst. tonų per metus. Nemažas kiekis alyvos atliekų (apie 6 tūkst. tonų), esančių nelegalioje rinkoje, gali būti sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.
Vien GIA nariai 2017 metais rinkai pateikė beveik 7 tūkst. tonų alyvos, o asociacijos sukurtoje atliekų tvarkymo sistemoje buvo surinkta apie 760 tonų alyvos atliekų.
Panaudota alyva yra pavojinga atlieka, todėl ją tvarkyti gali tik tam licenciją turintys asmenys. Panaudotą tepalą galima priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pastarosios aikštelės iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 10 kilogramų alyvos atliekų per metus. Daugiau informacijos, kur priduoti alyvos ir kitas atliekas – www.atliekos.lt.
„Tepalų atliekų pridavimas šaltuoju metų periodu sumažėja ir tam įtakos turi vis dar dažni atveji, kai autoservisai, įmonės ar gyventojai panaudota alyva šildo patalpas, sutepa įrankius ar panaudoja kitiems tikslams, nors tą daryti griežtai draudžiama ir už tai gresia baudos. Kiekvienas turi žinoti, kad pakeitus tepalus autoservise juos ten reikia ir palikti“, – pažymi A. Skinulis.
Šiuo metu asmenys už panaudoto tepalo deginimą gali būti nubausti iki 540 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys – iki 1 200 eurų. Jei asmuo alyvos atliekas perduoda neturintiems teisės jų tvarkyti asmenims, baudos siekia atitinkamai iki 560 eurų ir iki 1 500 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad alyvos deginimui būtina gauti taršos leidimą. Įmonėms, deginančioms alyvos atliekas be taršos leidimo, gali tekti susimokėti net iki 8 tūkst. eurų baudą. Baudų dydis, pakartotinai padarius minėtus pažeidimus, bus gerokai didesnis.
Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais, todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Iš perdirbimui atiduotų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai, taupomos gamybos sąnaudos.
Skatinant autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, daugiau nei 1,5 tūkst. vienijanti GIA kiekvienais metais vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam autoservise“. Šiuo projektu taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
