Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?

Bendro naudojimosi vietose paliktos neprižiūrimos, naudojimui netinkamos transporto priemonės kelia didelių nepatogumų ne tik Vilniaus, bet ir kitų didesnių Lietuvos miestų gyventojams bei eismo dalyviams, teršia aplinką. Pastebima, kad tokių automobilių daugėja atvėsus orams ar užklupus žiemai. Kaip gyventojams elgtis?
 
Pastaraisiais metais Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) kasmet vidutiniškai gauna apie 1,5 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Vien šių metų sausio-rugsėjo mėn. tokių pranešimų gauta virš 1,4 tūkst., o daugiausiai jų sulaukta iš Vilniaus miesto (787 pranešimai), Kauno (315 pranešimų) ir Klaipėdos (108 pranešimai) apskričių.
 
„Asociacijos gautų pranešimų srautas apie viešose vietose paliktus eksploatacijai netinkamus automobilius neslopsta ir didėja. Tai akivaizdžiai parodo, kad senstant automobilių parkui su šia problema vis dar susiduria visų Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės“, – sako ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit.
 
Pasak V. Jankoit, tendencijos nesikeičia – vis daugiau senų automobilių be priežiūros paliekama užklupus vėsesniems orams ar žiemai. Tokie automobiliai tampa kliūtimi išvažiuoti iš daugiabučių kiemų, gatvėse valyti sniegą ir panašiai.
 
„Gyventojai, kuriems rūpi švari aplinka ir, kurie nelinkę taikstytis su pažeidėjais, dėl viešose vietose paliktų senų transporto priemonių gali tiesiogiai kreiptis ir į savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių ar policiją. Pažeidėjai turėtų žinoti, kad už neatsakingą elgesį gresia piniginės baudos ar net automobilio konfiskavimas“, – primena ENTPTA vadovas.
 
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart – iki 300 eurų bauda su (arba be) automobilio konfiskavimu.
 
Pagal teisės aktus nuo šių metų gegužės 20-osios eksploatuoti netinkami lengvieji automobiliai (M1 klasės) ir transporto priemonės iki 3,5 tonos ir 9 sėdimųjų vietų (N1 klasės) išregistruojami tik pateikus jų sunaikinimo pažymėjimą.
 
Kol kas duomenys ne itin džiugina. Valstybinės įmonės „Regitros“ duomenimis, 2018 metų sausio-rugsėjo mėn. buvo išregistruota 109,6 tūkst. lengvųjų automobilių ir beveik 7,1 tūkst. mikroautobusų. Lengvųjų automobilių, pasibaigus jų eksploatavimui (pranešus apie sunaikinimą), šiemet tebuvo išregistruota 6 tūkst., kai pernai tuo per metu – šiek tiek daugiau nei 5 tūkst., o per visus metus – 7,3 tūkst. automobilių.
 
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė primena, kad gyventojams draudžiama patiems ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones – jas gali ardyti tik asmenys, kurie turi tokiai veiklai leidimus ir licencijas.
 
„Atliekų turėtojas turėtų eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti su gamintojų ir importuotojų asociacijomis bendradarbiaujantiems atliekų tvarkytojams, jų sąrašą galima rasti atliekos.lt arba autotvarkymas.lt“, – teigia V. Masalienė.
 
Kai kurios automobilių dalių atliekos, pavyzdžiui, įvairūs filtrai ar alyva, turi pavojingų medžiagų. Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais (magniu, variu, cinku ir kitais sunkiaisiais metalais). Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele ir dėl sumažėjusios deguonies koncentracijos vandenyje jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Į gruntinius vandenis patekusi panaudota alyva gali pridaryti žalos žmonėms.