Lietuvoje kasmet vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, skatinamas tvarus transportas ir taršių automobilių atsisakymas. Vienas iš tokių būdų – kompensacija už senų automobilių utilizavimą, kuri dabar leidžia gyventojams įsigyti ir traukinių bilietus. Tai džiugina gamtosaugininkus, nes ne tik skatina ekologiškesnės transporto alternatyvos pasirinkimą, bet ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.
VĮ „Regitra“ duomenimis, per septynis šių metų mėnesius baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą Lietuvoje buvo išregistruota jau 18576 M1 klasės automobiliai. Vien gegužę jų buvo net 3732, deja, birželį ir liepą skaičiai kur kas sumažėjo. Atitinkamai buvo išregistruoti 2818 ir 2693 automobiliai, tačiau tikimasi, jog per likusius šių metų mėnesius skaičiai tik augs. Tam įtakos turėtų turėti kompensacija, kuri pradėta skirti traukinių bilietams.
Šia iniciatyva siekiama išugdyti įprotį atsakingai žiūrėti į taršą bei ją mažinti, todėl dabar ne vien skatinama įsigyti mažiau taršias transporto priemones, bet ir skiriamos lėšos keliavimui traukiniais. Kompensacijos suma už seno automobilio utilizavimą priklauso nuo pasirinktos alternatyvos, o norintiems keliauti viešuoju transportu ar traukiniais numatyta didžiausia – iki 1000 eurų. „Džiugu, kad ši kompensacija vis atnaujinama, nes tai dažnu atveju paskatina gyventojus aktyviau utilizuoti turimus nenaudojamus automobilius. Tikiuosi, kad ir dabar pamatysime šį pokytį“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.
Jis taip pat pastebi, kad seni ir dažnu atveju nenaudojami automobiliai yra itin opi problema, nes neretai jie tiesiog užima vietas parkavimosi aikštelėse ar šalikelėse. Internetinės svetainės „autotvarkymas.lt“ duomenimis, jau šiemet apie nenaudojamus senus automobilius pranešta 1312 kartų. „Tačiau dabar jie turi galimybę būti tinkamai utilizuoti, o jų atsikratę gyventojai keliauti ekologiškiau“, – priduria pašnekovas.
Kodėl svarbu tinkamai atsikratyti senu automobiliu?
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) neretai yra patyrusios ne vieną gedimą, kurie dažnai atsiranda dėl senstančių konstrukcijų ir eksploatavimo, todėl kyla grėsmė, jog tokia transporto priemonė daro žalą aplinkai. Dažnu atveju šie automobiliai turi alyvos, antifrizo, stabdžių skysčio ir kitų pavojingų medžiagų nutekėjimų, kurie ilgainiui patenka į dirvožemį ir vandens telkinius. Todėl ENTP naudojimas ar tiesiog laikymas kieme turi poveikį aplinkai. Tai ne tik gamtos teršimas, bet ir rimta grėsmė ekosistemoms bei gyvūnų ir žmonių sveikatai. Kadangi šie skysčiai yra toksiški, jų patekus į aplinką, gali būti padaroma ilgalaikė žala.
Taip pat svarbu, jog automobilių padangos, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai bei amortizatoriai būtų tinkamai utilizuojami. Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė pastebi, kad ne visi autoservisai tvarko automobilių atliekas pagal galiojančius teisės aktus: „Tai padidina riziką, kad pavojingos medžiagos nebus tinkamai surinktos ar perdirbtos, o vietoje to nutekės į aplinką. Šios nutekėjusios medžiagos gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, dėl ko kenksmingos medžiagos gali pasiekti net ir žmonių vartojamą vandenį.“. Pašnekovė priduria, jog dėl šios priežasties buvo sukurtas portalas, kuriame galima rasti visus autoservisus, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai. Jų sąrašą galima rasti svetainėje https://autotvarkymas.lt/legalus-autoservisai/.
Pakartotinis vertingų žaliavų panaudojimas
Senuose automobiliuose gausu ne tik žalos galinčių padaryti medžiagų, tačiau ir vertingų žaliavų. A. Pakštaitė-Marcinkienė paaiškina, kad metalai, tokie kaip plienas, aliuminis, ir varis, yra svarbiausi komponentai, kurie gali būti perdirbti ir panaudoti naujoms transporto priemonėms arba kitiems pramonės produktams gaminti. „Plieno ir aliuminio perdirbimas yra ypač svarbus, nes tai padeda sumažinti energijos sąnaudas, reikalingas šių metalų gamybai iš pirminių šaltinių, bei sumažina anglies dioksido emisijas“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.
Be metalų, automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti sėkmingai perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose. Pavyzdžiui, plastikai gali būti perdirbti į naujas automobilių dalis arba naudojami statybose, o perdirbtas stiklas gali būti naudojamas naujų automobilių langų gamybai. Netgi guma iš padangų gali būti perdirbta ir panaudota kelių dangos gamyboje arba sporto aikštelėms kurti. A. Pakštaitė-Marcinkienė pabrėžia, kad toks žaliavų pakartotinis panaudojimas ne tik sumažina naujų išteklių poreikį, bet ir mažina atliekų kiekį sąvartynuose, kurios prisideda prie aplinkos taršos ir šiltnamio efekto.
ENTP utilizavimas ir žaliavų perdirbimas taip pat prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad gaminiai būtų naudojami kuo ilgiau, o jų komponentai galėtų būti pakartotinai panaudoti po tarnavimo pabaigos. Taigi, pašalinant šias transporto priemones ne tik sumažinama rizika gamtos užteršimui, bet ir taupomi ištekliai.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – pexels.com.
