Užstato sistema gali plėstis: planuojama rinkti ir tetrapakus

Liepos 3-ioji – Tarptautinė diena be plastikinių maišelių, skirta skatinti vartotojų sąmoningumą ir vengti ne tik plastikinių maišelių, tačiau ir kitų atliekų. Šios dienos proga DELFI TV tiesioginėje konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė ir Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis stengėsi nupiešti naują lietuvio-šiukšlintojo portretą.

Atrandama visko, bet labiausiai liūdina plastikas

Radavičienė teigė, kad peržvelgus Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų ataskaitas ir peržvelgus statistiką, komunalinių atliekų sraute, deja, bet vis dar galima aptikti visko: „Didžioji dalis yra maisto atliekų, tai natūralu, kadangi pas mus kol kas Lietuvoje nėra atskiro maisto atliekų surinkimo . Kitos atliekos – higienos – tokios kaip sauskelnės, servetėlės – sudaro nemažą dalį. Reiktų pripažinti, kad šiame sraute yra apie 12 proc. plastiko atliekų ir tas rodiklis yra grėsmingai atrodantis.“
Skinulis tikino, kad lietuviams sekasi tikrai gerai surūšiuoti ir susitvarkyti elektronikos, baterijų, akumuliatorių net pakuočių atliekas. Elektronikos ar pavojingos atliekos, atrastos bendrame komunalinių atliekų sraute, anot R. Radavičienės, dažniausiai ir yra apibrėžiamos kaip „atsitiktinės“.

Bet pavojingos atliekos, su kuriomis vis dar sunku susitvarkyti yra padangos. A. Skinulio teigimu, padangas šalikelėje dabar lengviau aptikti nei depozitinę tarą: „Automobilių ardymo sektoriuje mes atsiliekame.“

Skaitykite daugiau: www.delfi.lt