Dažno gyventojo namuose prisikaupia dėvėtų ir jau nebetinkamų nešioti drabužių, patalynės, avalynės. Nusprendęs atsikratyti nebenaudojamais daiktais, žmogus ne visada žino, kur juos dėti. Teoriškai yra bent trys pasirinkimo variantai – atiduoti drabužius labdarai, mesti juos į specialius tekstilės atliekoms skirtus konteinerius ar vežti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles.
„Jei žmogus pasiruošė tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas ir supakavęs jas neša ar veža prie artimiausio tam skirto konteinerio, kurj neretai galima rasti tik už kelių šimtų metrų, o dar jei tas konteineris perpildytas, tai kitą kartą gyventojas vargu ar tam ryšis. Jei fragmentiškai pastatysime po vieną kitą papildomą konteinerį tekstilei ar kažkam kitam – tai nespręs jokių bendrų atliekų rūšiavimo problemų. Vieno kito konteinerio nupirkimas neduos jokių rezultatų. Turi būti aiški ir atsakinga rūšiavimo sistema, pagrjsta žiedinės ekonomikos principais. Pirminis rūšiavimas – svarbiausias etapas, apie tai ir šneka visas pasaulis. O mes kol kas tik žaidžiame rūšiavimą”, – sako Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Daugiau skaitykite: swww.s3-eu-west-1.amazonaws.com
