Įsibėgėjus žiemos sezonui, daugelis miestų ir miestelių gyventojų pastebi intensyviau rūkstančius kaminus, ypač šaltuoju laikotarpiu. Deja, dažnai dūmai sklinda ne tik dėl legaliai naudojamo kuro, bet ir neteisėtai deginamos automobilių alyvos.
Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, tokia praktika, nors ir uždrausta, vis dar yra plačiai paplitusi tiek tarp gyventojų, tiek tarp kai kurių įmonių.
Remiantis naujausiais prieinamais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2021 m. į Lietuvos vidaus rinkoje buvo realizuota apie 21 500 tonų alyvos, tačiau surinkta ir perdirbta tik 28,9 proc. šio kiekio. Tai reiškia, kad daugiau nei 70 proc. panaudotos alyvos nebuvo tinkamai tvarkoma.
Alyvos atliekos kelia pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonėms
Anot GIA vadovės, net ir pirmo žvilgsnio nedideli kiekiai netinkamai tvarkomos alyvos gali padaryti labai didelę žalą.
„Vienas litras netinkamai sutvarkytos alyvos gali užteršti net milijoną litrų vandens, o į dirvožemį patekusios cheminės medžiagos daro negrįžtamą poveikį augmenijai ir gyvūnijai. Deginant alyvą ne tam pritaikytuose katiluose, į atmosferą išsiskiria kenksmingos medžiagos, tokios kaip kadmis, chromas, nikelis, arsenas ir anglies dioksidas. Šios medžiagos ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir kelia didelį pavojų sveikatai, sukeldamos kvėpavimo takų ligas, alergijas bei vėžinius susirgimus. Sunkiųjų metalų dalelės gali patekti į kraujotaką, o ilgainiui jos kaupiasi organizme, pakenkdamos svarbiems vidaus organams“, – aiškina A. Pakštaitė-Marcinkienė
Dėl netinkamai tvarkomų alyvos atliekų kenčia ne tik žmogus, bet ir gamta. Pavyzdžiui, deginant alyvą susidarančios kietosios dalelės teršia orą, o į gruntinius vandenis patekusios alyvos liekanos daro ilgalaikį poveikį ekologinei pusiausvyrai.
„Tokia tarša sukelia ilgalaikius ekonominius ir aplinkosauginius nuostolius, kurių pasekmės juntamos dešimtmečiais“, – priduria ji.
Kaip tinkamai elgtis su alyvos atliekomis?
Pagal Lietuvos teisės aktus, panaudota alyva turi būti perduodama licencijuotiems atliekų tvarkytojams.
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktoriaus Alfredo Skinulio teigimu, yra aibė teisėtų būdų, kaip atsikratyti panaudotos alyvos nekenkiant aplinkai. Ji gali būti perduota savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba licencijuotiems atliekų tvarkytojams.
„Tinkamai perdirbta alyva tampa vertinga žaliava, iš kurios gaminami nauji produktai, pavyzdžiui, bazinė alyva, naudojama tepalų ar hidraulinių skysčių gamybai. Tokiu būdu ne tik apsaugoma gamta, bet ir taupomi gamtos ištekliai, prisidedama prie žiedinės ekonomikos“, – tvirtina A. Skinulis.
Norint rasti artimiausią atliekų priėmimo vietą, informacijos galima ieškoti puslapyje atliekos.lt. Svarbu prisiminti, jog vairuotojai, keičiantys tepalus patys, turi pasirūpinti, kad alyva nebūtų maišoma su kitomis atliekomis, nes tai gali apsunkinti perdirbimo procesą.
Pasirinkime atsakingus paslaugų tiekėjus
Niekada nepamirškime, kad kiekvienas asmuo gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo atsakingai rinkdamasis autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugos institucijoms ir rūpinasi tinkamu alyvos atliekų tvarkymu.
Informaciją apie atsakingai veiklą vykdančius autoservisus galima rasti svetainėje atliekos.lt/autoservisai.
Alyvos deginimas ar išmetimas gali kirsti per piniginę
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 247 straipsnis numato atsakomybę už netinkamą alyvos atliekų tvarkymą ir neteisėtą jų deginimą.
Fiziniams asmenims už tokius pažeidimus gali būti skiriamos baudos nuo 250 iki 550 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų. Pakartotiniai pažeidimai užtraukia didesnes baudas: fiziniams asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.
