Akylesnis praeivis nesunkiai pastebės, kad stovėjimo aikštelėse, ant kelio, šaligatvių, kur bent retkarčiais būna statomi automobiliai, netrunka atsirasti įvairiaspalvių dėmių. Tai ženklas, kad iš automobilio lašas po lašo prasisunkia įvairiausi skysčiai. Lietuviai dėl šito rūpintis pradeda tik tada, kai kas kartą kažkur stabtelėjus vietoje dėmelės lieka eksploatacinių skysčių bala. Visgi net ir ne vietoje nutiškęs lašas, sako specialistai, gali kainuoti apvalią sumą.
„Greta daugiabučio automobiliai statomi statant juos iš dalies ant šaligatvio. Nebe pirmą kartą eidamas pastebiu, kad po kaimyno „Opel“ pastoviniavimo kas kartą lieka tepalų bala. Ne lašas, o visa bala“, – pasakojo „Delfi“ skaitytojas Eugenijus.
Iš automobilio negali lašėti jokie skysčiai, pabrėžia Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto direktorius. Jeigu iškrenta bent lašas, tai galima laikyti aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis.
„Už automobilį yra atsakingas jo valdytojas ir, jeigu užfiksuojamas aplinkos taršos faktas, gali būti skirta bauda iki 300 eurų“, – pasakojo žinovas.
Pasak jo, priežastis, kodėl net už lašą, ištiškusį ne vietoje, galima gauti baudą, labai paprasta: nuo įvairių paviršių visi teršalai patenka į nuotakynus bei paviršinius vandeniius ir šie užteršiami.
„Žinoma, pirmiausia reikėtų pasikalbėti su automobilio savininku. Bet jeigu šis nereaguoja, tuomet kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, galima net ir 112 pagalbos numeriu naudotis. Be to, skirtingos savivaldybės turi savo švaros ir tvarkymo taisykles, todėl galima prašyti pagalbos ir iš viešosios tvarkos skyrių. Svarbiausia – užfiksuoti taršos faktą“, – komentavo pašnekovas.
Neišgelbės ir „privati teritorija“
Anot A. Skinulio, neretai tepalu, stabdžių ir kitais skysčiais „laistosi“ ne tik naudojami automobiliai. Kur kas dažniau teršalai teka iš apleistų, be priežiūros paliktų, jau eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, taip pat iš tų, kurios ardomos nesilaikant jokių taisyklių.
Žinovas akcentavo, kad kol kas nėra normalaus teisinio reglamentavimo, ką daryti su bešeimininkiais automobiliais, tad kiekviena Lietuvos savivaldybė savarankiškai sprendžia, kaip dorotis su tokia problema. Visgi jis pabrėžė, kad netgi tais atvejais, kai, pavyzdžiui, apleisti automobiliai dūla arba yra ardomi privačiame kieme, nereikėtų likti abejingais.
„Jeigu yra piktnaudžiaujama, nereikia toleruoti. Reikia pranešti aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie patikrins, ar taip laikomi automobiliai neteršia aplinkos“, – akcentavo A. Skinulis.
Skaitykite daugiau: https://bit.ly/2HWTiHr
