Atliekų deginimas
Pradžia » Atliekų deginimas
Atliekų deginimas
Atliekų deginimas – tai šiluminis atliekų apdorojimo būdas, kurio metu atliekos sudeginamos aukštoje temperatūroje specialiai tam pritaikytose įrenginiuose. Šio proceso tikslas gali būti dvejopas:
Energijos gamyba iš atliekų (EGA) atlieka dvejopą vaidmenį visuomenėje.
Pirmiausia, EGA sektorius atlieka higieninę funkcija, nes apdoroja atliekas, kurių negalima išvengti ar perdirbti. EGA jėgaines prisiima atsakomybę už netinkamų perdirbti gyventojų ir įmonių išmetamų atliekų srautų tvarkymą.
Be to, EGA jėgainės sutvarko rūšiavimo ir perdirbimo veiklos procese susidariusias atliekas. Visuomenei vis plačiau naudojantis aukštos kokybės perdirbimo sistema, ši EGA jėgainių veikla bus vis svarbesne. EGA papildo ir skatina kokybišką perdirbimą.
Svarbu nepamiršti, kad EGA sektoriaus sanitarinės paslaugos šiandien yra tokios pat reikalingos kaip ir praeityje. Anksčiau atliekos buvo deginamos, kovojant su tokiomis infekcinėmis ligomis kaip cholera. Nors nuo to laiko nuėjome ilga kelią, higiena ir sveikata tebėra glaudžiai susijusios – tai tapo ypač akivaizdu per COVID-19 pandemiją. Kai kurių higienos reikmenų negalima pakartotinai naudoti ar perdirbti, be to, reikia užtikrinti, kad virusai būtų saugiai sunaikinti.
Antra, užtikrindamos nepertraukiamą sanitarinių paslaugų teikimą bendruomenėms ir pramonės įmonėms, EGA jėgainės atliekose esančią energiją panaudoja elektros ir šilumos gamybai.
Daugiau informacijos galima rasti Europos energijos gamybos iš atliekų jėgainių konfederacijos (CEWEP) parengtame klimato kaitos veiksmų plane.
Lietuvoje veikia 3 energijos gamybos iš atliekų jėgainės:
UAB „Gren Klaipėda“ – pirmoji tokio tipo kogeneracinė jėgainė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, veiklą pradėjusi 2013 metais. Jėgainė kasmet sutvarko iki 280 tūkst. tonų atliekų, kurios panaudojamos energijos gamybai. Jos šiluminė galia siekia 85 MW, o elektrinė – 20 MW. „Gren Klaipėda“ užtikrina apie 50 % Klaipėdos miesto šilumos poreikio.
UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ – jėgainė veikia nuo 2020 metų ir kasmet sutvarko iki 255 tūkst. tonų atliekų, kurios paverčiamos šiluma ir elektra. Jėgainės šiluminė galia siekia 70 MW, o elektrinė – 24 MW. Kauno kogeneracinė jėgainė užtikrina apie 30 % miesto šilumos poreikio.
UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ – veiklą pradėjusi 2020 metais, jėgainė per metus sutvarko iki 200 tūkst. tonų atliekų, kurios panaudojamos energijos gamybai. Jėgainėje kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos komunalinės atliekos bei vietinis atsinaujinantis išteklius – biokuras. Atliekų bloką sudaro vienas katilas, biokuro bloką – du katilai. Atliekų bloko elektrinė galia siekia 20 MW, o šiluminė – 70 MW. Vilniaus kogeneracinė jėgainė gali užtikrinti iki 50 % sostinės šilumos poreikio.
Lietuvoje veikia ir pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys
UAB „Toksika“ eksploatuoja vienintelį Lietuvoje pavojingųjų atliekų deginimo įrenginį, kuriame leidžiama sudeginti iki 11 826 tonų pavojingųjų atliekų per metus. Įrenginyje gali būti deginama daugiau kaip 400 skirtingų atliekų rūšių, įskaitant naftos produktus ir jais užterštas atliekas, dažų, klijų ir lakų atliekas, organinius tirpiklius, užterštas pakuotes, sorbentus, filtrus, cheminėmis medžiagomis užterštą medieną, plastiką, spausdintuvų kasetes, bitumo atliekas, jonitines dervas, katalizatorius, laboratorines chemines medžiagas, medicinines ir farmacines atliekas bei naikintinas prekes.
Deginimo įrenginyje pavojingosios ir nepavojingosios atliekos tvarkomos dviem būdais:
- atliekų šalinimas deginant
- energijos gavimas deginant atliekas.
Atliekos sunaikinamos sudeginant jas daugiau kaip 1100 °C temperatūroje, taip užtikrinant jų visišką neutralizavimą.Deginant atliekas išsiskirianti šiluma panaudojama elektros energijos gamybai. Pagaminta elektra aprūpinamas visas atliekų tvarkymo įrenginys, o perteklinė elektros energija parduodama elektros tinklams.
Šlakas – naudinga antrinė žaliava
Apdorojant atliekas kogeneracinėse jėgainėse, iš vienos tonos atliekų susidaro apie 25 % šlako. Tai vertinga antrinė žaliava, kuri gali būti panaudojama įvairiose srityse – medienos impregnavimui, popieriaus ir izoliacinių medžiagų gamybai, lauko baldų, šaligatvio plytelių, keramikos bei papuošalų gamybai, taip pat kelių tiesimui.
Daugiau apie šlako panaudojimą skaitykite: https://gren.com/lt/slakas/
Tai vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti licenciją pavojingosioms atliekoms deginti. Jos deginimo įrenginys veikia Šiaulių rajone, o atliekos surenkamos iš visos Lietuvos. Čia deginamos cheminėmis medžiagomis užterštos, medicininės, farmacinės ir kitos pavojingosios atliekos.