Atliekų deginimas
Pradžia » Atliekų deginimas
Atliekų deginimas ir energijos gamyba
Atliekų deginimas – tai šiluminis atliekų apdorojimo būdas, kurio metu atliekos sudeginamos aukštoje temperatūroje specialiai tam pritaikytose įrenginiuose. Šio proceso tikslas gali būti dvejopas:
Energijos gamyba iš atliekų (EGA) atlieka dvejopą vaidmenį visuomenėje.
Pirmiausia, EGA sektorius atlieka higieninę funkcija, nes apdoroja atliekas, kurių negalima išvengti ar perdirbti. EGA jėgaines prisiima atsakomybę už netinkamų perdirbti gyventojų ir įmonių išmetamų atliekų srautų tvarkymą.
Be to, EGA jėgainės sutvarko rūšiavimo ir perdirbimo veiklos procese susidariusias atliekas. Visuomenei vis plačiau naudojantis aukštos kokybės perdirbimo sistema, ši EGA jėgainių veikla bus vis svarbesne. EGA papildo ir skatina kokybišką perdirbimą.
Svarbu nepamiršti, kad EGA sektoriaus sanitarinės paslaugos šiandien yra tokios pat reikalingos kaip ir praeityje. Anksčiau atliekos buvo deginamos, kovojant su tokiomis infekcinėmis ligomis kaip cholera. Nors nuo to laiko nuėjome ilga kelią, higiena ir sveikata tebėra glaudžiai susijusios – tai tapo ypač akivaizdu per COVID-19 pandemiją. Kai kurių higienos reikmenų negalima pakartotinai naudoti ar perdirbti, be to, reikia užtikrinti, kad virusai būtų saugiai sunaikinti.
Antra, užtikrindamos nepertraukiamą sanitarinių paslaugų teikimą bendruomenėms ir pramonės įmonėms, EGA jėgainės atliekose esančią energiją panaudoja elektros ir šilumos gamybai.
Daugiau informacijos galima rasti Europos energijos gamybos iš atliekų jėgainių konfederacijos (CEWEP) parengtame klimato kaitos veiksmų plane.
Lietuvoje veikia 3 energijos gamybos iš atliekų jėgainės:
- Veiklos pradžia: 2013 m. Pirmoji tokio tipo kogeneracinė jėgainė Lietuvoje ir Baltijos šalyse;
- Atliekų sutvarkymas: iki 280 tūkst. t/metus;
- Kuras: po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos komunalinės ir pramoninės atliekos;
- Šiluminė galia: 85 MW;
- Elektrinė galia: 20 MW;
- Gali užtikrinti iki 50 % Klaipėdos miesto šilumos poreikio.
UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“
- Veiklos pradžia: 2020 m.;
- Atliekų sutvarkymas: iki 255 tūkst. t/metus;
- Kuras: po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos komunalinės ir pramoninės atliekos;
- Šiluminė galia: 70 MW;
- Elektrinė galia: 24 MW;
- Gali užtikrinti iki 30 % Kauno miesto šilumos poreikio.
UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“
- Veiklos pradžia: 2020 m.;
- Atliekų sutvarkymas: iki 200 tūkst. t/metus;
- Kuras: po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos komunalinės atliekos ir vietinis biokuras;
- Katilai: atliekų – 1 katilas, biokuro – 2 katilai;
- Atliekų bloko šiluminė galia: 70 MW;
- Atliekų bloko elektrinė galia: 20 MW;
- Gali užtikrinti iki 50 % Vilniaus miesto šilumos poreikio.
Šlakas – naudinga antrinė žaliava
Apdorojant atliekas kogeneracinėse jėgainėse, iš vienos tonos atliekų susidaro apie 25 % šlako. Tai vertinga antrinė žaliava, kuri gali būti panaudojama įvairiose srityse – medienos impregnavimui, popieriaus ir izoliacinių medžiagų gamybai, lauko baldų, šaligatvio plytelių, keramikos bei papuošalų gamybai, taip pat kelių tiesimui.
Daugiau apie šlako panaudojimą skaitykite: https://gren.com/lt/slakas/
Tai vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti licenciją pavojingosioms atliekoms deginti. Jos deginimo įrenginys veikia Šiaulių rajone, o atliekos surenkamos iš visos Lietuvos. Čia deginamos cheminėmis medžiagomis užterštos, medicininės, farmacinės ir kitos pavojingosios atliekos.
Lietuvoje veikia ir pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys
UAB „Toksika“ – vienintelė įmonė Lietuvoje, turinti licenciją pavojingųjų atliekų deginimui. Įmonė eksploatuoja vienintelį šalyje pavojingųjų atliekų deginimo įrenginį, esantį Šiaulių rajone. Atliekos į šį įrenginį surenkamos iš visos Lietuvos.
Degimo įrenginyje leidžiama per metus sudeginti iki 11 826 tonų pavojingųjų atliekų. Jame gali būti deginama daugiau kaip 400 skirtingų rūšių atliekų, įskaitant:
- naftos produktus ir jais užterštas atliekas;
- dažų, klijų ir lakų atliekas;
- organinius tirpiklius;
- užterštas pakuotes, sorbentus ir filtrus;
- cheminėmis medžiagomis užterštą medieną ir plastiką;
- spausdintuvų kasetes;
- bitumo atliekas;
- jonitines dervas ir katalizatorius;
- laboratorines chemines medžiagas;
- medicinines ir farmacines atliekas;
- naikintinas prekes.
Deginimo įrenginyje pavojingosios ir nepavojingosios atliekos tvarkomos dviem būdais:
- atliekų šalinimas deginant
- energijos gavimas deginant atliekas.
Atliekos sunaikinamos sudeginant jas daugiau kaip 1100 °C temperatūroje, taip užtikrinant jų visišką neutralizavimą. Deginant atliekas išsiskirianti šiluma panaudojama elektros energijos gamybai. Pagaminta elektra aprūpinamas visas atliekų tvarkymo įrenginys, o perteklinė elektros energija parduodama elektros tinklams.