Lietuvoje kiekvienais metais susidaro tūkstančiai tonų netinkamų naudojimui automobilių akumuliatorių, kuriuos gamintojai ir importuotojai parduoda rinkoje atskirai. Nemažai akumuliatorių, kuriuos irgi būtina tinkamai perdirbti, į šalį įvažiuoja ir su transporto priemonėmis. Kur gyventojams priduoti šias pavojingas atliekas, sudėtyje turinčių sunkiųjų metalų ir elektrolito?
Seni automobilių akumuliatoriai, kaip ir hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai ar aliuminis, patenka tarp tokių transporto priemonių remonto ar ardymo metu susidarančių atliekų, už kurių pridavimą atliekų tvarkytojai jų turėtojams sumoka. Pavyzdžiui, priduodant netinkamą naudojimui akumuliatorių galima gauti po maždaug po 0,5 euro už kilogramą.
„Automobilių akumuliatorių atliekos turi teigiamą vertę rinkoje, todėl senus akumuliatorius retai pamatysi paliktus šalia buitinių atliekų konteinerių. Tačiau gyventojai vis dar linkę šias pavojingas atliekas, kurių sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir elektrolito, kaupti garažuose ar sandėliukuose, o ne perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijas (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Europos Sąjungos direktyva numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujų gaminių gamyboje. Atliekų tvarkytojai perdirba net iki 98 proc. automobilio švino akumuliatoriaus ir tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai. Maža to, automobilių naujų akumuliatorių gamyboje gali būti panaudojama iki 80 proc. jų perdirbimo procese gautų medžiagų.
„Tinkamai tvarkomos automobilių atliekos apsaugo aplinką nuo taršos. Atliekų tvarkytojai akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiria plastiką, šviną ir rūgštį, šios medžiagos dar kartą panaudojamos naujiems gaminiams“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo surinkta 10,6 tūkst. tonų automobiliams skirtų švino akumuliatorių. Iš jų 249 tonos akumuliatorių buvo eksportuota, o 10,4 tūkst. tonų apdorota (paruošta naudoti ar šalinti arba panaudota ar perdirbta). Duomenų, kiek į šalį kartu su transporto priemonėmis įvažiuoja akumuliatorių, kuriuos taip pat būtina sutvarkyti, nėra.
Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis nuo 2016 metų gamintojams ir importuotojams privaloma surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais Lietuvos rinkai patiektų automobilių akumuliatorių ir baterijų. Paprastai šių atliekų perdirbama kur kas daugiau nei užduotis numato.
„Pas atliekų tvarkytojus turi patekti ir kitos automobilių remonto ir ardymo metu susidarančios atliekos (filtrai, metalai, alyva ir kiti skysčiai, plastikas, guma, stiklas, padangos ir pan.), kad būtų tinkamai sutvarkytos. Patiems gyventojams užsiimti automobilių ardymo veikla draudžiama, nes tą daryti gali tik tam leidimą turintys asmenys“, – pažymi V. Masalienė.
Kur priduoti seną akumuliatorių?
Gyventojai seną akumuliatorių taip pat gali nuvežti į savivaldybių stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Netinkamą naudojimui transporto priemonės akumuliatorių turėtų priimti ir šių naujų gaminių platintojai. Kadangi šios atliekos turi teigiamą rinkos vertę, platintojai už seną akumuliatorių sumokės arba pritaikys nuolaidą įsigyjant naują. Daugiau informacijos, kam ir kur priduoti senus automobilių akumuliatorius bei kitas atliekas, galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
