Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos, tokios kaip kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai ir mobilieji telefonai, yra vienas iš sparčiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungoje (ES). Vien į Lietuvos rinką gamintojai ir importuotojai kasmet įveža mažiausiai 30 tūkst. tonų naujos EEĮ, kuri anksčiau ar vėliau virsta atlieka. Ar Lietuvoje elektronikos įrangos atliekos tvarkomos taip pat, kaip ir Europoje?
Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, auga ir vartojimas. Europos Komisija (EK) suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų. Palyginimui, kasmet ES šalių gyventojai ir įmonės sukaupia apie 9 mln. tonų elektronikos atliekų ir sunaudoja apie 160 tūkst. tonų buityje naudojamų nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių.
Į Lietuvos rinką pastaraisiais metais įvežama apie 30 tūkst. tonų EEĮ, tačiau ekspertų vertinimu, vis dar nemažai elektronikos gaminių yra šešėlyje, todėl įvežamos elektronikos įrangos kiekis siekia ne mažiau nei 40 tūkst. tonų ir nemaža dalis atliekų lieka nesutvarkytos. Tai – dideli atliekų kiekiai, kurie turi būti tinkamai sutvarkyti. Kai kurios EEĮ atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms ir netinkamai tvarkomos gali sukelti didelių aplinkos bei sveikatos problemų. Kita vertus, šiuolaikiniuose elektronikos gaminiuose naudojami vis mažėjantys brangūs gamtos ištekliai, pavyzdžiui, taurieji metalai (EEĮ gamyboje panaudojama maždaug 10 proc. viso pasaulio aukso). Taigi, siekiant pagerinti EEĮ atliekų tvarkymą, tausoti gamtą ir jos išteklius, būtina investuoti į elektronikos atliekų surinkimą, apdorojimą ir perdirbimą bei siekti, kad kuo daugiau gaminių būtų naudojama pakartotinai.
Skaitykite daugiau: www.delfi.lt
