Savo dienos be mobilaus telefono neįsivaizduojame daugelis. Nuo 2007-ųjų per žmonijos rankas „perėjo” 7,1 mlrd. mobiliųjų prietaisų, kurie galiausiai tapo atliekomis. Numatoma, kad vien per 2018-uosius metus žmonija sukurs apie 50 mln. elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
Pusė šių susidariusių atliekų sudarys asmeniniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai ar nešiojamieji kompiuteriai, kita pusė – stambesni buitiniai prietaisai. Tačiau kasmet tik 20 proc. elektronikos atliekų yra perdirbamos – likusiosios 40 mln. tonų atliekų sulaukia kitokio likimo.
Neperdirbtos elektros ir elektronikos atliekos patenka į sąvartynus, yra sudeginamos arba neteisėtai parduodamos bei netinkamai apdorojamos, nepaisant to, kad net 66 proc. pasaulio gyventojų, dėl šalyse galiojančių teisės aktų, turi galimybę tinkamai sutvarkyti atliekas.
Dėl tokio didelio nesutvarkytų atliekų kiekio prarandamos žaliavos, kurios galėtų būti panaudotos kitų gaminių gamyboje. Dėl neteisėtų elektronikos atliekų vežimo į besivystančias šalis kyla rimtų sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių problemų, todėl norint atkreipti visuomenės dėmesį į elektros ir elektronikos atliekų tvarkymą, spalio 13-ąją Lietuva, kaip ir visas pasaulis, pirmąkart minės Tarptautinę elektronikos atliekų dieną.
Tokios atliekos kenkia ir žmogui, ir aplinkai
Netinkamai tvarkomos ir netinkamoje vietoje atsidūrusios elektronikos atliekos į aplinką išskiria pavojingas medžiagas ir sunkiuosius metalus. Anot Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovės Veronikos Masalienės, į aplinką patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ją toksiškomis medžiagomis, tokiomis kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ir pridaryti daug žalos gamtai ir žmonių sveikatai.
„Pavyzdžiui, kondicionavimo įranga yra užpildyta šaltnešiu – freonu, kurio sudėtyje yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įvairios buitinės technikos gamyboje naudojama nemažai plastiko, kuris patekęs į aplinką joje irs šimtus metų. Sunkusis metalas švinas gali pakenkti nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitoms žmogaus organizmo sistemoms.
Taigi, yra daug priežasčių, kodėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima ne tik mesti į buitinių atliekų konteinerius, bet ir patiems ardyti dėl jose esančių pavojingų medžiagų, pagaliau kaupti šias atliekas namuose”, – teigia V. Masalienė.
Skaitykite daugiau: www.delfi.lt
