Ne taip seniai atsiradęs terminas „žiedinė ekonomika“ daug kam tebėra tamsus miškas ar geriausiu atveju asocijuojasi su atliekų perdirbimu. Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis tvirtina, kad tai visiškai naujas ekonomikos supratimas, sudarantis galimybę taupyti gamtos išteklius, naudoti mažiau energijos, gaminti pigiau ir gyventi švariau.
Iki šiol ekonomika buvo suprantama kaip linijinis procesas „imk, gamink, išmesk“, kai imami gamtos ištekliai, naudojama energija, gaminant produktus, teršiamas oras, o atliekos pašalinamos pigiausiu būdu – tiesiog išmetamos. Tai pats neefektyviausias, prasčiausias gamybos būdas, todėl Europos Sąjungos institucijos susirūpino ne tik aplinkosauga, bet ir ekonomika. Neturėdamos savo gamtos išteklių, Europos valstybės naudoja daug brangios įvežtinės naftos, dujų, rūdų, ir yra priklausomos nuo jų tiekėjų.
Žiedinė ekonomika leidžia tas pačias žaliavas panaudoti kelis kartus: perdirbus nebenaudojamus, išmetamus daiktus taip vėl grąžinti į gamybą tas žaliavas, iš kurių jie buvo pagaminti. „Žiedinės ekonomikos sąvoka labai plati. Ne tik žmogus, kaip vartotojas, bet ir verslas patenka į tam tikrą žaliavų naudojimo ir grįžimo ratą. Žiedinėje ekonomikoje žaliavos ir gamyba juda ratu – procesas neturi pabaigos, nes viskas sukasi ratu. Kuo didesnis tas ratas, nuo daugiau naudos gauna visuomenė, bet kad jis suktųsi, visi turi būti vienodai sąmoningi“, – sako Aplinkos apsaugos instituto Alfredas Skinulis.
Skaitykite daugiau: www.delfi.lt
