Elektra varomų transporto priemonių nauda yra neabejotina – jos neteršia atmosferos anglies dioksidu ir kitais teršalais bei kelia mažiau triukšmo miestuose. Auganti paklausa mažina baterijų kainas ir elektromobilius vis labiau įperka vidutines bei mažesnes pajamas gaunantys vartotojai, šalių vyriausybės įgyvendina skatinimo naudotis elektromobiliais politiką. Kaip elektromobilių baterijos bus dar kartą panaudojamos ir perdirbamos?
Dažnai elektrinės transporto priemonės sulaukia liaupsių dėl jų tvarumo, tačiau aplinkosaugos problemos nelieka nuošalyje, ypač, kai kalbama apie gamtos išteklių naudojimą baterijų gamybai. Ir nors pasaulinė elektrinių transporto priemonių rinka dar yra ganėtinai nauja (prieš dešimtmetį šių transporto priemonių beveik nebuvo), ličio jono baterijų perdirbimo klausimas tampa vis svarbesnis.
Ankstyvųjų modelių elektromobilių baterijas netrukus reikės keisti, o ir patys elektromobiliai, kaip, pavyzdžiui, 2010 metų „Nissan Leaf“ išeina į „pensiją“ ir transporto priemonės keičiamos į naujesnius modelius. Tai reiškia, kad ankstesnių modelių ličio jonų baterijas jau reikia perdirbti. Paprastai baterijos turi būti keičiamos po 7-10 metų naudojimo mažesnėms elektrinėms transporto priemonėms bei po maždaug 3 ar 4 metų didesnėms elektra varomoms transporto priemonėms, kaip autobusams ir furgonams.
„Nors elektra varomų automobilių akumuliatoriai nebetinka naudojimui, jie vis dar turi apie 70 proc. pajėgumo, kai išeina į „pensiją“. Dėl to ieškoma vis naujų būdų, kaip elektromobilio akumuliatorius pakartotinai naudoti ir perdirbti, nes tai mažintų papildomų išteklių gavybos poreikį ir padėtų išvengti didelio atliekų kiekio bei saugotų gamtą“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
Elektromobiliams nebetinkamos ličio jonų baterijos panaudojamos įvairioms reikmėms, pavyzdžiui, elektros energijos saugojimui iš saulės kolektorių ir vėjo turbinų arba energijos kaupimui iš įprastų tinklo jungčių, kai kainos yra mažos. Yra sukurta technologijų, kurios gali paversti baterijas į namų elektros energijos kaupimo įrenginius, elektrines dviračių baterijas ir kitas naudingas priemones. Elektromobilio „Nissan Leaf“ baterijos netrukus padės apšviesti Japonijos pakrantės miestelio Namie, nukentėjusio 2011 metais dėl netoliese esančios Fukušimos Daiichi atominės elektrinės sprogimo, gatves.
„Tai tik keletas pavyzdžių, kaip pamažu kaistant elektrinių transporto priemonių rinkai, ieškoma geriausių baterijų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo praktikos. Ar pasitvirtins prognozės (jas skelbia naujienų agentūra Bloomberg), kad iki 2025 metų apie tris ketvirtadalius į rinką išleistų elektromobilių baterijų turėtų būti pakartotinai panaudotos ir perdirbtos į žaliavas, parodys tik ateitis“, – sako A. Skinulis.
Šiuo metu pasaulyje yra perdirbama tik apie 5 proc. ličio jonų baterijų, montuojamų į įvairią elektroniką ir kitą įrangą (skaitmeninius fotoaparatus, išmaniuosius telefonus, nuotolinio valdymo žaislus ir kt.). Toliau populiarėjant elektrinėms transporto priemonėms, kaupsis ir ličio jono baterijų, montuojamų į šiuos automobilius, atliekos. Apskaičiuota, kad iki 2030 metų pasaulyje gali susidaryti 11 mln. tonų panaudotų ličio jonų baterijų.
„Bloomberg New Energy Finance“ prognozuoja, kad iki 2040 metų keliuose bus 559 mln. elektra varomų transporto priemonių arba apie trečdalį visų automobilių. Augant transporto skaičiui, didės ir metalų bei kitų medžiagų (vario, aliuminio, grafito, nikelio, kobalto, ličio, mangano) paklausa – ji išaugs iki 7 mln. tonų 2030 metais, o baterijų sudedamųjų dalių (elektrodų, elektrolitų) paklausa padidės nuo 0,7 mln. tonų 2018-iaisiais iki daugiau nei 10 mln. tonų 2030 metais.
Ličio jono baterijų gamyboje naudojami kai kurie retieji metalai vežami itin dideliu atstumu, tai gali turėti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, naujų elektrinių transporto priemonių baterijų gamybai reikalingas kobaltas kasamas Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalyje, kurioje vyksta pilietinis karas. Taigi, yra daug priežasčių, kodėl baterijų perdirbėjai nuolat kuria naujas technologijas, kaip išgauti medžiagas antriniam elektrinių automobilių akumuliatorių panaudojimui ir tokiu būdu taupyti gamtos išteklius, pažymi A. Skinulis.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Veronikos Masalienės, bendradarbiaujant su bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ jau dabar Lietuvoje yra sukurta infrastruktūra elektromobilių ir jų akumuliatorių atliekoms surinkti ir tvarkyti (perdirbti).
