„Zero waste” judėjimas skatina žmones gyventi po savęs paliekant kaip įmanoma mažiau atliekų. Idealiu atveju – apskritą nulį. Tokia gyvensena yra draugiška gamtai, skatinanti rūšiuoti, kompostuoti, rinktis daugkartinius daiktus vietoj vienkartinių, vengti plastiko ir kaip įmanoma dažniau savo gyvenime pritaikyti žiedinės ekonomikos principus – naudoti tą patį daiktą daug kartų, skirtingais būdais, užuot išmetus ir pirkus iš naujo. Tik ar mes tam pasiruošę? Ar ne per sudėtingas „zero waste” gyvenimo modelis mums, kuriems ir rūšiavimas kartais yra iššūkis? Apie tai – pokalbis su kėdainiete „zero waste” šalininke, gamtosaugos srityje dirbančia Indre Čeidaite.
Nors „zero waste“ – svetima sąvoka tikrai dažnam lietuviui, visgi bendras požiūris į atliekas, žiedinę ekonomiką kyla. Supratimas, kad reikia rūšiuoti, taip pat vis didesnis, o ir galimybių gyventi švariau yra daugiau, nei bet kada anksčiau.
I. Čeidaitė, kuri dirba nevyriausybinėje organizacijoje Lietuvos gamtos fonde, nuolat užsiima aplinkosauginiais projektais. Tačiau ne tik darbas įpareigoja ją domėtis „zero waste“.
„Nuo pat vaikystės buvau arti gamtos. Baigusi mokyklą įstojau į Ekologijos studijų programą, tuomet ir prasidėjo didžioji mano kelionė šioje srityje.
Kuomet pradėjau labiau domėtis aplinkai draugišku gyvenimo būdu, Lietuvoje dar nebuvo tiek daug galimybių, džiugu, jog tai nesutrukdė bent po truputį keisti savo gyvenimo būdo. Tarkime, prieš 10 metų ekologiškų asmens higienos priemonių ar namų valymo priemonių paprastuose prekybos centruose dažniausiai nebūdavo, o šiuo metu pasirinkimas tikrai džiugina.
Lyginant nueitą kelią aplinkosaugos srityje Lietuva tikrai gali džiaugtis rezultatais ir pastangomis, tačiau kaip ir kiekvienoje srityje, turime dar daug kur tobulėti.
Kol kas Lietuvoje atliekų (nors turėtume sakyti antrinių žaliavų) rūšiavimas dar kelia daug iššūkių. Šiuo metu viena iš didžiausių problemų yra tai, jog ne visi vartotojai teisingai jas rūšiuoja. Dalis išrūšiuoto plastiko negali būti perdirbamas dėl didelio biologinio užterštumo, tai nutinka tada, kuomet į rūšiavimo konteinerius patenka nešvarūs (neišplauti) plastiko gaminiai.
Bet smagu matyti, jog vis daugiau žmonių rūšiuoja, stengiasi tai daryti teisingai, kelia problemas ir klausimus, pavyzdžiui, jog nėra pakankamai daug rūšiavimo konteinerių gyvenamuosiuose rajonuose“, – kalbėjo pašnekovė.
<….>
„Galimybė rūšiuoti visada yra, tačiau dažniausiai tai priklauso nuo paties žmogaus noro. Įdomu tai, kad atliekų rūšiavimas yra labai geras būdas pamatyti savo kaip vartotojo veidą – kokių atliekų susidaro daugiausia, kokie šeimos vartojimo įpročiai ir pan.
Pati rūšiuoju atliekas jau seniai, net kai gyvenau mažame vieno kambario bute – tai nebuvo pasiteisinimas nerūšiuoti. Žinoma, viename iš gyvenamųjų rajonų susidūriau ir su rūšiavimo konteinerių problema, tačiau vėlgi, tai nesumažino noro rūšiuoti.
Pati rūšiuoju atliekas labai paprastai, patogioje vietoje turiu didelį daugkartinį patvarų maišą į kurį dedu visas rūšiuojamas atliekas kartu, žinoma, prieš tai jas išplovusi. Tiesa, kol kas namuose dar nekompostuoju – visi turime kur augti. Tačiau žinau puikių pavyzdžių, kurie įrodo, jog tai daryti yra nesunku, net ir bute.
Kadangi atsisakiau dalies vienkartinio plastiko gaminių, stiklinius indus panaudoju kelis kartus, surenkama tara keliauja į kitą maišą, tad atliekų susidaro ne tiek ir daug, todėl tai tikrai nėra toks didelis žygdarbis. Tokiam gyvenimo būdui tapus įpročiu, viskas ima vykti automatiškai. Tad tik laiko klausimas, kada rūšiavimas taps visiška gyvenimo būdo norma“, – įsitikinusi mergina.
Kokios klaidos?
Išmesti purviną grietinės pakelį į plastiko atliekų maišą – dar ne rūšiavimas, nors tikrai yra žmonių, kurie mano, kad čia nėra nieko blogo. Visgi rūšiuoti reikėtų atsakingai, o ne apsimestinai. Netvarkingas rūšiavimas pridaro daugiau žalos nei naudos.
„Dažniausiai daromos rūšiavimo klaidos yra nešvarios plastiko pakuotės – dėl jų plastikas gali būti nebetinkamas perdirbti, nes tampa per brangu jas išvalyti ir taip paruošti perdirbti. Svarbiausia tokias pakuotes bent jau praplauti, kad nebūtų galimybės susidaryti biologinei taršai.
Taip pat – stambiagabaritės atliekos. Dažnai į rūšiavimo konteinerius patenka nerūšiuojamos atliekos, tokios kaip baldai, namų apyvokos įrenginiai, statybinės atliekos ir kt. Daugelis tokių atliekų turi keliauti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Yra ir smulkios atliekos, kurios nėra tinkamos perdirbimui – dažniausiai tai įvairios namuose susidarančios atliekos, tokios kaip veidrodžiai, lemputės, keramikos gaminiai, naudoti vienkartiniai popieriaus gaminiai, sauskelnės, higienos reikmenys, medicinos atliekos, švirkštai, lemputės. Iškilus klausimui, kokios atliekos turėtų patekti į rūšiavimo konteinerius, visą reikiamą informaciją galima rasti internete, pavyzdžiui, www. atliekos.lt ar pasiteirauti jus aptarnaujančios, atliekas surenkančios, įmonės.
Taip pat labai didelė problema – popieriaus gaminiai, padengti plastiku (kombinuotos pakuotės). Šiuo metu labai populiaru gerti kavą pasivaikščiojimo metu ar pirkti maistą išsinešti. Gaila, vis dar nedaug žmonių žino, jog šios pakuotės nėra perdirbamos. Nors iš pirmo žvilgsnio tai popieriaus gaminys, tačiau tokias pakuotes iš vidaus dengia plona plastiko plėvelė – tai kombinuota pakuotė. Dėl plono plastiko sluoksnio jų perdirbimas yra labai sudėtingas, tad kol kas jos nėra perdirbamos“, – akcentus į pagrindines rūšiavimo klaidas sudėliojo I. Čeidaitė.
Šaltinis: Rinkos aikštė
