Išmaniųjų telefonų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei daugelio kitų buitinės elektronikos prietaisų – mobilusis telefonas veikia vidutiniškai trejus metus. Ar numanote, kiek iš senų telefonų galima išgauti vertingų metalų?
Kiekvienais metais Europoje parduodama daugiau kaip 210 mln. naujų išmaniųjų telefonų, arba po 6 naujus telefonus kiekvieną sekundę. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius dvejus metus kasmet vien į mūsų šalį buvo įvežta daugiau kaip 1,2 mln. išmaniųjų telefonų.
Priešingai nei daugelis kitų buitinių elektroninių ir informacinių ryšių technologijų gaminių išmanieji telefonai atlieka virsta maždaug po trejų metų. Toks trumpas šių prietaisų naudojimo laikas sukelia neigiamų pasekmių. Skaičiuojama, kad daugiau nei 600 mln. išmaniųjų telefonų Europos rinkoje poveikis klimatui prilygsta daugiau nei 14 mln. tonų anglies dvideginio (CO2) ekvivalentui per metus ir tai netgi viršija išmetamų teršalų metinį kiekį Latvijoje.
Todėl vis garsiau kalbama, kad gamintojai turėtų užtikrinti ilgesnį elektronikos gaminių tarnavimo laiką. Pavyzdžiui, Europos aplinkos biuro atliktos analizės duomenys rodo, kad Europoje prailginus išmaniųjų telefonų eksploatavimo laiką vieneriais metais būtų „sutaupyta“ 2,1 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus.
„Įprastos išmaniųjų telefonų keitimo į naujus priežastys yra pažeisti ekranai, ausinių lizdai ir įkrovimo prievadai, greitai išsikraunančios baterijos, neveikiantys namų, garso ar maitinimo mygtukai. Dar viena dažna problema, su kuria susiduria vartotojai, – operacinių sistemų atnaujinimų, dėl kurių veikiantis įrenginys gali greitai tapti nenaudingas, neprieinamumas“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Neretai tik paviršutiniškai sugadinti mobilieji įrenginiai keičiami dar ir dėl to, kad net nedidelis jų remontas yra per brangus ar ilgai užtrunkantis.
„Aišku, turime ir gerų pavyzdžių, kai naudoti ir vis dar veikiantys išmanieji telefonai suranda naujus šeimininkus ir taip prailginamas jų gyvenimas. Ragintume nekaupti senų telefonų namuose ar darbe ir netinkamus tolesniam naudojimui atiduoti perdirbimui“, – kalba A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Perdirbimo nauda
Telefonuose yra daug įvairių tauriųjų ir retųjų metalų. Paskaičiuota, kad iš 100 000 surinktų mobiliųjų telefonų galima išgauti 9 kilogramus (kg) sidabro, 2 kg aukso, 37,5 kg ličio ir 337,5 kg kobalto. Tai „sutaupytų“ 42,5 tūkst. tonų CO2, 12,75 tūkst. tonų toksinių atliekų ir 25,4 mln. litrų vandens.
„Šie skaičiai parodo, kad išmaniųjų telefonų gamybai reikia daug vertingų žaliavų, kurios po perdirbimo panaudojus kitų gaminių gamyboje taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. – Gyventojams nereiktų pamiršti, kad ne tik mobilieji telefonai, bet ir visi kiti elektronikos įrenginiai, kuriuose yra nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ne tik teršia aplinką, bet ir sukelia pavojų žmonių sveikatai.“
Jos teigimu, nebereikalingų telefonų jokiu būdu negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis, nes į aplinką patekusios baterijos gali ją užteršti toksiškomis medžiagomis, kurios per dirvožemį pasiekia ir gruntinius vandenis. Iš stalčiuose užsigulėjusiuose įrenginiuose įmontuotų baterijų gali ištekėti aplinkai ir žmonėms pavojingos cheminės medžiagos.
Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms taip pat priskiriami kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ar kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai bei kita įranga. Gyventojai informaciją, kur ir kokiomis sąlygomis gali pristatyti neveikiančią elektronikos įrangą, gali rasti tam skirtoje interneto svetainėje www.atliekos.lt.
