Mažos, dažnai plika akimi nematomos plastiko dalelės, per taršą patenka į aplinką ir vandenis, o vėliau ir į maisto grandinę. Ekspertų vertinimu, iki 2030 metų į upes, ežerus ir vandenynus kasmet gali patekti net 53 mln. tonų plastiko, jei pasaulyje ir toliau išliks itin mažos šių atliekų perdirbimo apimtys.
Žurnalo „Science“ publikuotame naujausiame tyrime taršą vandens ekosistemose stebinčių ekologų duomenimis, šiuo metu į vandens telkinius visame pasaulyje kasmet patenka nuo 24 mln. iki 34 mln. tonų plastiko atliekų. Palyginimui: 2016 metais vandens ekosistemose atsidūrė apie 19–23 mln. tonų, arba 11 proc. visame pasaulyje susidariusių plastiko atliekų.
Tyrimo autorių teigimu, tam, kad būtų sumažinta plastiko tarša vandenynuose, būtina imtis kardinalių priemonių – tam tikrų plastikinių gaminių draudimo, nuolatinio šiukšlių valymo ir plastiko atliekų tvarkymo. Vis tik pripažįstama, kad to nepakaks plastiko taršai suvaldyti ir prireiks itin didelių pastangų išmetamų teršalų kiekiui sumažinti iki 8 mln. tonų per metus. O tam būtina 25–40 proc. sumažinti plastiko pasaulyje gamybą, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. šių atliekų būtų surinkta ir sutvarkyta bei sumažinta 40 proc. plastiko emisijos valymo procesų metu, rašo eveningexpress.co.uk.
Žinia, plastikas lėtai skyla ir net tada, kai jis išnyksta, jo dalelės, žinomos kaip mikroplastikai, patenka į vandenis ir maisto grandinę – žmonės tampa šių teršalų įkaitais. Vis gilėjančią plastiko taršos krizę pasaulyje, anot mokslininkų, atspindi Ramiajame vandenyne plūduriuojanti Didžioji plastiko šiukšlių dėmė, esanti tarp Kalifornijos ir Havajų. Milžiniškas plastiko atliekų plūduras užima 1,6 mln. kv. kilometrų ir yra maždaug 8 kartus didesnis už Velso plotą.
„Kartais net nesusimąstome, kokią svarbią vietą plastikas užima kiekvieno iš mūsų gyvenime. Net jei neperkame plastiko pakuočių ar vienkartinių indų, tačiau naudojamės mobiliuoju telefonu, kompiuteriu, šaldytuvu ar pagaliau vairuojame automobilį. Taigi, plastiko apstu ir buitinėje elektroninėje įrangoje, ir įrenginiuose, be kurių neišsiverstume darbo metu. Todėl esminis dalykas – kaip galima sumažinti taršą, o tam reikia mažiau vartoti, naudoti gaminius pakartotinai, pasirūpinti, kad naudojimui netinkantys gaminiai būtų rūšiuojami ir patektų pas atliekų tvarkytojus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Kai kurios plastiko ar jo turinčių gaminių atliekos vis dar atsiduria neleistinose vietose, nors galėtų būti perdirbtos ir tapti žaliava naujiems gaminiams.
„Gyventojai linkę išmesti į buitinių atliekų konteinerius ne tik kai kurias plastiko pakuotes, bet ir smulkią elektroninę įrangą kaip lygintuvus, virdulius, mobiliuosius telefonus. Automobilių bamperiai, degalų bakai, žibintai, ratlankių gaubtai, kaip ir senos padangos ar naudota alyva, taip pat patenka tarp neleistinu būdu šalinamų atliekų“, – kalba A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Tai, kad dar nemaža dalis netinkamai rūšiuojamų atliekų patenka į konteinerius, nurodo ir didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“.
„Vien pernai „Žaliasis taškas“ sutvarkė daugiau kaip 17 tūkst. tonų plastiko pakuočių ir beveik 2 tūkst. tonų PET pakuočių atliekų. Duomenys – džiuginantys, tačiau vis dar turime kur tobulėti, nes didelė dalis pakuočių atliekų patenka į mišrių atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartynus. Kita problema – iki 50 proc. pakuočių atliekoms skirtuose rūšiavimo konteineriuose randama ne pakuočių, o kitų netinkamai išmestų atliekų. Jei gyventojai į pakuočių atliekų konteinerius mestų tik pakuotes, jomis būtų tinkamai pasirūpinta: atliekos būtų paverstos žaliava arba panaudotos energijai išgauti“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Gamintojus ir importuotojus, kuriems yra pareiga finansuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą, vienijančių organizacijų atstovai pažymi, kad dėl atliekų rūšiavimo išvengiame ir aplinkos taršos, ir pavojaus žmonių sveikatai. Ir primena, kad gyventojai informaciją apie atliekas, jų rūšiavimą ir pridavimo galimybes gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
