Elektra varomi automobiliai laikomi ekologiškiausia transporto priemone, nes sukelia mažiau triukšmo ir padeda sumažinti išmetamų teršalų kiekį, ypač, kai baterijos įkraunamos panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Populiarėjant elektromobiliams tenka rinktis – jų baterijas perdirbti ar panaudoti kitiems tikslams.
Šiuolaikiniuose elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos paprastai tarnauja mažiausiai 10 metų, o vėliau praranda efektyvumą. Elektromobilių baterijos tampa netinkamos naudojimui dėl sumažėjusios baterijų talpos, kuri riboja elektromobilio važiavimo nuotolį. Tačiau skirtingai nei baterijos, naudojamos buitinės elektronikos prietaisuose, tokiose kaip mūsų nešiojamieji kompiuteriai ir mobilieji telefonai, iš elektromobilių pašalintos baterijos vis tiek gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos ir būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugykla namams ir pramonei, o vėliau perdirbtos ir taip atgautos žaliavos.
Taigi, pasaulyje gerai žinomi elektromobilių gamintojai, kaip „Nissan“, „Renault“, BMW, „Volkswagen“, BYD, „Honda“ nagrinėjo įvairius elektromobilių baterijų panaudojimo „antram gyvenimui“ scenarijus, pradedant gyvenamaisiais ir baigiant komerciniais energijos tinklo kaupimo būdais.
Japonijos automobilių gamintojas „Nissan“ elektromobilio „Leaf“ baterijas jau naudoja statinei energijai kaupti pramoniniuose ir buitiniuose įrenginiuose, taip pat siūlo namų ar komercinį energijos kaupimo įrenginį, vadinamą „xStorage“. Energijos kaupimui galima rinktis šio automobilių gamintojo naujas ar naudotas elektromobilių baterijas.
„Honda“ irgi yra paskelbusi, kad surinks ir perdirbs tiek elektra varomų, tiek hibridinių automobilių naudotas baterijas, t. y., suteiks savo baterijoms „antrą gyvenimą“ arba išgaus iš jų vertingas žaliavas, kurios gali būti naudojamos kaip žaliava naujų baterijų gamyboje.
„Tesla“ deklaruoja siekį, kad visos jos elektromobilių baterijos būtų perdirbtos, o ne prikeltos „antram gyvenimui“ ir, kad perdirbimo procese atgautos medžiagos panaikintų poreikį naujų metalų kasybai.
Visgi yra ir nuomonių, kad ekonomiškiau būtų perdirbti elektromobilių baterijas ir gautas antrines žaliavas panaudoti naujoms baterijoms gaminti, o ne jas naudoti energijos kaupimui. Tokios nuomonės šalininkas yra ir Vokietijos gamintojas „Mercedes“.
Perdirbimo svarba
„Teoriškai perdirbimas yra mažiausiai tvari priemonė žiedinėje ekonomikoje ir turėtų būti paskutinis žingsnis, kai nebegalima naudoti baterijų. Ličio jonų baterijos keliauja į perdirbimą, kai jų talpa pasiekia 50 proc., todėl, siekiant tausoti energijos išteklius, pakartotinis baterijų panaudojimas kitiems tikslams yra geras pasirinkimas, juolab, kad gamtos ištekliai nėra beribiai“, – įsitikinęs Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
Iš elektromobilių ličio jonų baterijų galima atgauti daugiau nei 90 proc. elementų, kurie gali būti dar kartą panaudojami gamyboje. Elektrinių transporto priemonių baterijose yra tokių vertingų metalų kaip litis, nikelis ar kobaltas, o pastarojo metalo jose yra ganėtinai daug. Daugiausia kobalto pasaulyje šiuo metu yra išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur šis procesas kelia rimtų ekologinių, etinių ir žmogaus teisių problemų. Dėl to priklausomybės nuo kobalto mažinimas, didėjant ličio jonų baterijų poreikiui, yra vienas didžiausių iššūkių.
Kita vertus, elektromobilių baterijų perdirbimo procesą, skirtingai nei įprasto plastiko ar metalo, apsunkina elektrolitas, nes jis yra degus, sprogus ir labai toksiškas. Elektrolitui susilietus su vandeniu susidaro pavojų kelianti vandenilio fluorido rūgštis. Kitas baterijų sudedamąsias medžiagas galima perdirbti kartu su kitomis panašiomis atliekomis.
„Nesvarbu, ar baterijos bus prikeltos naujam gyvenimui, ateis laikas, kai jos vis tiek keliaus į perdirbimą ir tai leis neišvaistyti vertingų medžiagų. Esame jau pasirengę elektromobilių baterijų sutvarkymui“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Pavyzdžiui, Gamintojų ir importuotojų asociacija jau yra sukūrusi sistemą elektromobilių ličio jonų baterijoms tvarkyti.
Prognozės skaičiais
Naujausioje „IDTechEx“ ataskaitoje „Ličio jonų baterijų perdirbimas 2020–2040“ skelbta, kad bendras elektromobilių baterijų, kurių eksploatacijos laikas baigsis iki 2040 metų, skaičius pasieks 7,8 mln. tonų per metus. Gamintojai, susigrąžindami kritines žaliavas iš ličio jonų baterijų, gali apsisaugoti nuo žaliavų tiekimo sutrikimų ir gauti papildomų pajamų.
Nors prognozės artimiausiam laikotarpiui dėl koronaviruso pandemijos įtakos automobilių pramonei buvo sumažintos, ilgesniojo laikotarpio perspektyvos išlieka įspūdingos. „BloombergNEF“ prognozuoja, kad per ateinančius kelerius metus pasaulinis elektrinių transporto priemonių pardavimas vėl augs: nuo 2 mln. pernai iki 8,5 mln. 2025 metais. Iki 2030 metų šis srautas turėtų išaugti iki maždaug 26 mln. elektrinių transporto priemonių pasaulyje.
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, 2030 metais elektromobiliams atiteks nuo 15 proc. iki 30 proc. naujų transporto priemonių pardavimo. Vis dažniau kalbama, kad ES turi sukurti stiprią elektromobilių baterijų perdirbimo pramonę.
