Artėja Trys karaliai, po kurių nupuošiame Kalėdų eglutes ir kitas namų šventines dekoracijas. Kaip tinkamai pasirūpinti daug metų tarnavusiomis ir nebetinkamomis naudojimui elektrinėmis girliandomis, dekoracijomis bei kita elektronine įranga ir kodėl tą daryti būtina?
Manoma, kad kalėdinės dekoracijos atsirado XVII amžiuje Vokietijoje, kur žmonės ant medžių dėdavo žvakes. Žvakės buvo pritvirtinamos prie šakų smeigtukais arba tirpintu vašku, tačiau jos neretai sukeldavo namų gaisrus. Ir taip buvo iki 1880 metų, kol kaitinamosios lemputės kūrėjas Tomas Edisonas su kolega Edvardu Džonsonu pristatė pirmąją lauko elektrinių kalėdinių lempučių ekspoziciją. Netrukus po to E. Džonsonas pagamino pirmąją kalėdinių lempučių girliandą iš 80 mažų elektrinių lempučių.
1890-aiais lemputės jau buvo masiškai gaminamos, o parduotuvės pradėjo puoštis šventinėmis dekoracijomis. Kai elektra tapo labiau prieinama, žmonės pradėjo puošti elektrinėmis dekoracijomis savo namus ir tai tapo tradicija prieš Kalėdas.
„COVID-19 pandemijos metais kaip niekad daug žmonių turėjo dirbti ar mokytis iš namų. Natūralu, kad dėl apriboto judėjimo žmonės buvo linkę skirti daugiau dėmesio jaukumui namuose sukurti. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms paprastai daugiau nuperkama kalėdinių dekoracijų, elektrinių girliandų ir kitų švenčių atributų. Kadangi dauguma parduotuvių Lietuvoje buvo uždaryta, intensyviau prekyba elektroninėmis prekėmis vyko internetu“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Paprastai šventėms linkstama daugiau išlaidauti, o kiek skiriama pinigų šventinėms dekoracijoms puikiai iliustruoja Amerikos pavyzdys. Dar prieš dešimtmetį įvairioms kalėdinėms namų ir eglutės dekoracijoms, LED lemputėms, pripučiamiems seniams šalčiams Jungtinių Amerikos valstijų gyventojai atseikėjo net 6 mlrd. JAV dolerių, o laikotarpiu tarp Padėkos ir Naujųjų metų sukaupia ketvirtadaliu daugiau šiukšlių nei įprastai. Tačiau išlaidauti per šventes linkę ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių gyventojai.
„Tradiciškai lauko ir namų elektrinės girliandos, įvairios kalėdinės dekoracijos nupuošiamos po Trijų karalių. Ir, jei tarp šių daiktų atsidurs jau nebetinkami remontui ir tolesniam naudojimui, nepalikite jų dulkėti namų lentynose ir jokiu būdu nemeskite jų į buitinių atliekų konteinerius. Nors šiuo metu elektronikos atliekų pridavimo galimybės dėl karantino yra ribotos, tačiau tai nesitęs amžinai, o pas atliekų tvarkytojus patekusios atliekos bus tinkamai perdirbtos“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Ji primena, kad gyventojai nenaudojamas elektrines girliandas, kaip ir kitą smulkią elektros ir elektroninę įrangą, gali priduoti ja prekiaujančiose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse. Seną elektroniką taip pat galima priduoti šios įrangos pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba nuvežti pas atliekų tvarkytojus. Neretai smulkios elektroninės prekės turi įmontuotas baterijas ar akumuliatorius, juos galima palikti specialiose talpose, kurių yra net ir mažame prekybos centre. Gyventojai daugiau informacijos apie elektronikos ir kitų atliekų priėmimo vietas ir sąlygas gali rasti www.atliekos.lt.
Daugiau kaip 1 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti EGIO elektroninės įrangos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas taip pat renka visoje Lietuvoje vykstančio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Šiame projekte kasmet dalyvauja daugiau kaip 2 200 Lietuvos ugdymo ir švietimo įstaigų, virš 800 bendruomenių. „Mes rūšiuojam“ projekto dalyviais taip pat yra autoservisai ir kitos įmonės. Projekto metu surinktų atliekų perdirbimu pasirūpina bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.
Elektronikos atliekas būtina rūšiuoti, nes joms patekus į sąvartyną ar kitas nuošalias vietas dėl kai kuriuose gaminiuose esančių pavojingų medžiagų kyla pavojus aplinkai ir žmonėms. Maža to, prarandama antrinė žaliava naujiems gaminiams. Kai elektronikos gaminiai perdirbami, taupomi gamtos ištekliai ir gamybos sąnaudos, neteršiama aplinka.
