Tai, kad nėra tinkamos tekstilės surinkimo ir perdirbimo tvarkos, pripažįsta visi, praneša LNK.
Kur keliauja rūbai iš tekstilės konteinerių?
Vilnietė Vlada maršrutu namai–tekstilės konteineris keliauja bent kelis kartus per metus, dažniausiai prasidėjus naujam sezonui.
„Dedu juos išplautus, kad būtų galima nešioti. Man jau nusibodo nešioti, vasara baigėsi, ten – suknelės vasarinės, sijonukas… Galvoju, jau nenešiosiu kitąmet. Gal pastambėjau, reikia kitų“, – pasakojo Vlada.
Drabužių į mišrių komunalinių atliekų konteinerius vilnietė nemetanti, o ir spintą prasivaliusi moteris tikisi, kad tai kažkam atneš naudą.
„Galvoju, kad kažkokiems žmonėms, gal migrantams atiduodu“, – šnekėjo Vlada.
Vlados vasarinės suknelės iškeliauja į tekstilės perdirbimo centrą. Čia jų laukia išsami patikra.
„Iš pradžių vyksta grubus rūšiavimas, mes atskiriame žiemos drabužius nuo vasaros drabužių. Vasaros drabužius skiriame į moteriškus, vyriškus, vaikiškus. Toliau dar eina avalynė, patalynė, žaislai ir šluostės“, – pasakojo „Ecoservice“ pardavimų vadovas Konstantinas Gurinas.
Galvoju, kad kažkokiems žmonėms, gal migrantams atiduodu.
Drabužiai vežami iš Vilniaus, Trakų ir Klaipėdos, kasdien po šešias septynias tonas. Tokį kiekį darbuotojai išrūšiuoja greičiau nei per dieną.
„Kriterijai labai paprasti – tas, kas dar gali būti tinkama antram naudojimui, ir tas, kas nebegali“, – kalbėjo K. Gurinas.
Tik tempą lėtina netikėti radiniai.
„Įvairių dalykų nuo visokių džiovintuvų, buitinių dalykų iki kamuolių, sporto dalykų. Ta prasme, nėra „nuo“ ir „iki“. Gali rasti bet ko. Bet daugiausia, ačiū Dievui, yra tekstilės“, – teigė K. Gurinas.
Visgi atrinkti drabužiai Lietuvoje neužsiliks. Jie parduodami vietos didmenininkams iš Afrikos. Taip siekiama gyventojams atpiginti šiukšlių kainas.
Perdirbimo sistema neveikia
Bet net ir tokie siuntiniai, kai viename konteineryje išvežama 28 tonos drabužių, nepadeda mažinti problemos. Kasmet kiekvienas žmogus išmeta po 20 kilogramų drabužių.
„Ne tik perdirbime, bet ir surinkime esame prie nulinio taško, nes sistema neveikia“, – sakė Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
„Reikia pasakyti, kad tik pradedame, dedame pirmuosius žingsnius link efektyvaus tekstilės perdirbimo. Šiai dienai Vilniuje tai yra ganėtinai nauja paslauga“, – komentavo „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ vadovė Justė Prunskienė.
Sąvartynuose net 8 proc. visų atliekų sudaro būtent tekstilė. Šiuos skaičius lydi ir liūdna statistika – tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje.
Mes Lietuvoje turime 20 metų senumo teisės aktus.
„Reikėtų kalbėti apie tekstilės sistemos sukūrimą, surinkimo sistemos sukūrimą, pakartotinio naudojimo įgyvendinimą. Taip, perdirbimas yra labai svarbus, bet mes turime labai daug nenuveiktų darbų pirminėje grandinėje“, – tvirtino A. Skinulis.
Tai, kad reikia tekstilės perdirbimo pokyčių, pripažįsta visi, tačiau situaciją apsunkina didžiuliai importo skaičiai.
„Didelis kiekis dėvėtos tekstilės įvažiuoja į Lietuvą – net 70 tūkst. tonų tekstilės gaminių. Be abejo, didelė dalis jų yra netinkami naudoti“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
Kritika dėl neefektyvios sistemos krinta ir įstatymų leidėjams.
„Mes Lietuvoje turime 20 metų senumo teisės aktus, kuriuose iš principo kalbama, kad vaikų drabužiai, tiek apatiniai, tiek batai, minkšti žaislai negali būti parduodami, kad prieštarauja žiedinei ekonomikai“, – teigė A. Skinulis.
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad situacija išties nepalanki, šalyje trūksta tiek konteinerių, tiek sistemos. Ir priduria: blogiausia, kad daugiausia tekstilės visgi sudeginama.
„Didžiausia dalis šiuo metu yra sudeginama arba panaudojama energijai gauti. Tik maža dalis, 1 proc. viso srauto, yra perdirbama, o sudeginama apie 30 proc., sąvartynuose pašalinama taip pat virš 30 proc.“, – aiškino V. Slavinskienė.
Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi atliekų tvarkymo sistemą parengti iki 2025 metų.
Šaltinis: diena.lt ir televizija LNK https://bit.ly/3lam1Np
Sauliaus Žiūros nuotr.
