Netrukus įsibėgės padangų keitimo sezonas ir vairuotojai užplūs transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų centrus. Kaip žinoti, kuris autoservisas atsakingai tvarko atliekas, jų nedegina ir nešalina miškuose bei kitose atokesnėse vietose?
Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Ir, nors tie patys reikalavimai galioja jau daug metų, vis dar pasitaiko atvejų, kai padangas keičiantys autoservisai atsisako priimti senas padangas iš gyventojų arba už tai pareikalauja papildomai sumokėti.
„Teisės aktai draudžia autoservisams atiduoti netinkamas eksploatavimui padangas jų naudotojui, todėl keičiant padangas senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisams privalu priimti iš gyventojo tiek senų padangų, kiek jų keičia ir pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui padangos būtų tinkamai sutvarkytos (perdirbtos)“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Vis tik realybėje vis dar apstu autoservisų, kurie tinkamai nepasirūpina senomis padangomis ir kitomis automobilių atliekomis. Nelegalūs autoservisai nedeklaruoja pajamų ir netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Už tokių atliekų, kaip padangos, automobilių plastikas, stiklas, naudota alyva, kilimėliai, sėdynės ir kitas, pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Kadangi tai kainuoja, neretai bevertės atliekos sudeginamos arba patenka į miškus, pakeles ar kitas nuošalesnes vietas ir teršia aplinką.
„Kiekvienas besilankantis autoservise pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį, ar autoservisas rūšiuoja automobilių atliekas ir, ar jos nesimėto bet kur. Pavyzdžiui, tepalams, filtrams ir kitoms atliekoms rūšiuoti privaloma turėti specialias talpas. Jei tokių akivaizdžių dalykų nėra, turime pavojaus signalą, kad toks autoservisas vargiai tinkamai pasirūpina visomis atliekomis“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Įstatymai numato, kad visi Lietuvoje veikiantys autoservisai turėtų apskaityti susidariusias atliekas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Realybėje tą daro mažiausiai šešis kartus mažiau autoservisų, nei gaunančiųjų pajamas iš transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų veiklos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, 2020 metais apie 15,6 tūkst. asmenų (2019-aisiais – apie 10,5 tūkst. asmenų), kurie turėjo įsigiję verslo liudijimą, registravę individualią veiklą pagal pažymą ir įmonių, nurodžiusių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą kaip pagrindinę, deklaravo gavę iš šios veiklos pajamų. Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad šių metų rugsėjo viduryje GPAIS buvo registravęsi apie 2,4 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, vykdžiusių automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą ir tvarkę atliekas.
„Visiems, kurie nori būti daugiau ar mažiau tikri dėl to, kad paslaugas teikiantis autoservisas tinkamai pasirūpina atliekomis, galėtų pasitikrinti, ar jis teikia duomenis apie atliekas GPAIS. Tą padaryti galima pasitelkus gyventojams skirtą internetinę svetainę www.atliekos.lt“, – pataria Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Kur priduoti senas padangas
Tais atvejais, kai padangų atliekos susidarė namuose, jas galima nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles – jų Lietuvoje yra arti 100. Šios aikštelės, kurių adresus ir priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt, dažniausiai iš vieno gyventojo nemokamai priimama keturias netinkamas naudojimui padangas per metus.
Senas padangas nemokamai privalo priimti ir jų pardavėjai, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Atliekas galima priduoti ir atliekų tvarkytojui.
„Prasidėjus padangų keitimo sezonui, padidėja ir žmonių, kurie atveža senas padangas, srautas“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Į aplinką, o ne pas atliekų tvarkytojus, patekusios senos padangos suyra tik per 120-140 metų. Atliekų tvarkytojai nuo senų padangų atskiria tekstilę, metalą ir gumą. Metalai ir guma panaudojami naujų gaminių gamyboje, o tekstilė – energijai gauti.
Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ar keliams tiesti. Senų padangų granulės panaudojamos net batų padams gaminti. Tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.
