Daugelis iš mūsų yra įpratę kaupti ar išmesti senus elektros ir elektroninius įrenginius, užuot juos taisę. Visgi, pasaulyje daugėja vyriausybių paskatų, skatinančių vartotojus taisyti, o ne pirkti naujus elektronikos gaminius.
Dažnai manoma, kad pigiau pakeisti gaminį, o ne jį taisyti. Viena iš kliūčių remontuoti gaminį gali būti jo remonto kaina, palyginti su naujos įrangos pirkimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai remonto kaina sudaro apie 30 proc. ar daugiau naujo gaminio kainos, vartotojai linkę pirkti naują įrenginį. Kaip pakeisti vartotojų apsisprendimą?
Vienu iš gerų pavyzdžių galėtų būti Austrija ir Vokietijos Tiuringijos žemė, kurios įvedė valstybės finansuojamą remonto priedą, skirtą kompensuoti dalį vartotojų išlaidų.
Pagal premijų schemą vienas asmuo gali gauti iki 100 eurų, jei sugedusį elektros prietaisą remontuoja, o nepasirenka jo utilizuoti. Tiuringija šią programą pristatė pernai birželį, o dėl jos populiarumo jau iki spalio mėnesio pritrūko lėšų. Siekiant sustiprinti vietos verslą, daugelyje Austrijos regionų kompensacijai skirtos lėšos nukreipiamos į vietos remonto ekosistemą.
Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World Economic Forum) atkreipia dėmesį ir į visame pasaulyje augančių remonto dirbtuvių, skirtų paskatinti vartotojus į jas atsinešti taisyti savo gaminius, skaičių. Savanorių valdomos nemokamos dirbtuvės padeda taisyti ir prižiūrėti sugadintus ar sulūžusius gaminius. Tokios remonto dirbtuvės ypač populiarios Belgijoje, kur jų yra beveik 2 000. Jose galima gauti ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, drabužių taisymo paslaugą.
Daugiau iniciatyvų
„Tendencija yra tokia, kad didėjantis išteklių suvartojimas ir jų poveikis aplinkai skatina valstybes ieškoti sprendimų. Kaip rodo pavyzdžiai, aktyviai tą daro ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir atskiros šalys. Pernai Europos Komisija pristatė iniciatyvas, susijusias su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis bei ekologiniu gaminių projektavimu. Siekiama, kad šiuolaikiniai gaminiai būtų kuo tvaresni, o tai tampriai susiję su jų projektavimu, pakartotiniu naudojimu, taisymu ir perdirbimu“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
2021 metų kovą ES šalyse įsigaliojusio ekologinio projektavimo taisyklės, kurios turėtų užtikrinti, kad buityje naudojama elektroninė įranga tarnautų kuo ilgiau. Buityje naudojamos elektroninės įrangos gamintojai privalo dar ne mažiau kaip 7-10 metų tiekti profesionaliems remontininkams atsargines dalis po įrangos gamybos nutraukimo. Gamintojai taip pat privalo pateikti tam tikras atsargines dalis ir vartotojams, kurie nėra profesionalūs remontininkai, bet mėgsta patys taisyti gaminius. Tokių atsarginių dalių tiekimą privaloma užtikrinti dar kelerius metus po to, kai gaminys jau neparduodamas ES rinkoje.
Minėti reikalavimai apima 31 elektronikos gaminių grupę ir galioja šaldytuvams, šildytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms, oro kondicionieriams, televizoriams, kompiuteriams ir kitai elektronikai.
Prancūzija, siekdama sustabdyti augantį elektronikos atliekų srautą, nuo 2021 metų sausio įpareigojo kai kuriuos gamintojus skelbti taisymo (remonto) indeksą, kuris nurodo balą iš dešimties. Dešimt balų ant gaminio etiketės reiškia, kad gaminys laikomas labiausiai remontuojamu. Įstatymas taikomas išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, televizoriams, skalbimo mašinoms ir vejapjovėms.
Augantis srautas
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad elektros ir elektroninių gaminių atliekų kiekis pasaulyje nuo 57,4 mln. tonų 2021 metais išaugo iki 65,3 mln. tonų 2025-aisiais, o šio dešimtmečio pabaigoje jau sieks 74,7 mln. tonų. Kadangi pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis elektronikos atliekų, tai kelia didelį nerimą ne tik dėl to, kad daugelis gaminių, kuriuos išmetame, gali būti naudojami pakartotinai ir tokiu būdu mažėtų poreikis gaminti daugiau, bet ir dėl to, kad elektroninėse atliekose yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurios gali patekti į aplinką. Be to, yra nemažai elektronikos įrenginių, kuriuose montuojamos baterijos ar veikia tik jų dėka.
„Tvariam vystymuisi svarbiausia yra pakeisti vartojimo būdą. Jei mažiau pirktume, mažiau susidarytų atliekų ir turėtume realią naudą aplinkai, nes būtų panaudota mažiau išteklių ir išvengtume didesnės taršos. Be to labai svarbu įsigyti patikimus ir ilgai tarnaujančius gaminius“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Vokietijos mokslinių tyrimų instituto (vok. Öko-Institut) šalyje atlikto tyrimo duomenimis, trylika, o ne šešerius metus naudotas televizorius sutaupo apie 660 kilogramų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant išmaniuosius telefonus septynerius metus, o ne dvejus su puse, sutaupoma apie 100 kilogramų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Maža to, jei kiekvienas iš mūsų telefonu naudotumėmės bent jau vienerius metus ilgiau, telefonų skaičius sąvartynuose sumažėtų net penktadaliu.
Kur priduoti elektronikos atliekas
Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti.
Vienas iš būdų – atiduoti neveikiantį elektronikos įrenginį į bet kurią šių gaminių platinimo vietą. Didesniuose prekybos centruose yra specialios talpos smulkiai elektronikai ir baterijoms surinkti.
Smulkią (kavamales, elektrinius dantų šepetėlius, virdulius, lygintuvus ir kt.) ir stambią elektroninę įrangą (šaldytuvus, indaploves, televizorius ir kt.) iš gyventojų priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Seną įrangą galima palikti gamintojų ir importuotojų įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 185 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekas galima pristatyti ir jas tvarkančioms įmonėms, kai kurios iš jų teikia didesnių atliekų išvežimo iš namų paslaugą. Elektronikos atliekų priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas galima rasti gyventojams skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt.
Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Šiame projekte dalyvauja šalies ugdymo ir švietimo įstaigos, bendruomenės ir įmonės, kurios už surinktas atliekas kaupia taškus ir juos iškeičia į vertingus projekto partnerių prizus.
